Gyvenu viename iš Kauno daugiabučių, kurio kiemas yra O formos su vienu įvažiavimu ir formaliai priklauso dviem namams. Taigi mašinos statymo vietas dalijames su priešais stovinčio daugiabučio gyventojais.
Vasara situacija yra normali, nes kas neranda vietos mašinai kieme, statosi prie gatves. Tačiau atėjus žiemai prasideda visos linksmybės. Prisnigus daugiau, taip kaip šiomis dienomis, kiemas tampa nepravažiuojamas. Todėl gyventojai savo jėgomis turi nusikasti ne tik įvažiavimą, bet ir vietą automobiliui, arba, kaip daugelis lietuvių, ieškoti vietos, kurią vakar nusikasė kaimynas.
Mūsų namui priklausanti kiemo pusė dažniausiai yra nukasama gyventojų, tačiau priešais gyvenančio namo gyventojai kastuvų bijo labiau už viską. Kaip matyti nuotraukoje, kuri daryta vakare maždaug 20 val. 30 min., kai normaliai tokiu laiku kiemas būna sausakimšas, laisvų vietų suskaičiavau mažiausiai 10.
Viena vakarą kasdamas bendrą įvažiavimą į kiemą susivokiau, kokie žmonės yra tinginiai ir bambekliai. Per tas maždaug 40 min., kai kasiau sniegą, į kiemą įvažiavo mažiausiai 10 mašinų ir, apvažiavusios ratą, išvažiavo kitur ieškoti vietos mašinai statyti, kadangi nerado nukastos vietos.
O tuo tarpu nenukastų vietų buvo tikrai ne viena ir ne dvi. Užtenka tik pasiėmus kastuvą paaukot 10-15 min. ir nusikasti vietą, bet užuot tai padarę, kaimynai geriau automobilius stato prie gatvės rizikuodami, kad ryte atėję gali rasti nulaužtą veidrodėlį arba, kelininkų, kurie negali tinkamai atlikti savo darbo, sniegu užverstą mašiną.
Kada pagaliau žmonės susivoks, kad kol patys neparodysime gero pavyzdžio, niekas nesikeis ir toliau liksime bambekliais, kurie tik moka baksnoti pirštais į kitus, o savęs nemato.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
