Tokia bėda šunį ištinka nuvykus į Panevėžį pas uošvius. Kol ten svečiuojuosi, šuo privataus namo pievutėje palieka kelias krūveles. Aš, kaip pareigingas žentas ir uolus šuns savininkas, visą tą gėrį surenku. O toliau – problema.
Į uošvio konteinerį surinktų išmatų išmesti negaliu. Konteineris laikomas garaže ir išvežamas kartą per savaitę – pradės smarkiai dvokti.
Mieste šunų išmatoms skirtų dėžučių neteko regėti ir, matyt, jų Panevėžyje dar ilgai nebus.
Lyg ir vienintelė išeitis – išmatas palikti miesto viešajame buitinių atliekų konteineryje. Įdomiausia, kad Panevėžyje ir tokių konteinerių nebeliko! Jų ieškodamas apvažiavau kone pusę miesto, tačiau visur regėjau tik atliekų rūšiavimui skirtus geltonus, mėlynus ir žalius konteinerius – plastmasei, kartonui ir stiklui.
Tiesa, dar yra šiukšlių dėžės autobusų stotelėse. Tačiau į jas mesti išmatas, kurios šiltą dieną net ir susuktos į plastikinį maišelį pradeda greitai dvokti, ranka nekyla.
Todėl lieka vienintelė išeitis: išvažiuojant iš Panevėžio kiekvieną kartą nuspręsti, kuo šįkart tuštinosi mano šuo – plastmase, kartonu ar stiklu – ir pasirinkti tinkamos spalvos konteinerį.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
