Visų kitų su tokiu požiūriu supažindinti nereikia. Kiekvienas interneto kampas, kuris yra pakankamai atviras savo išmone norintiems dalintis žmogėnams, sulaukia savo porcijos moterimis nusivylusių „svajonių jaunikių“ verkšlenimų. Šie labai noriai pasakoja legendas apie moteris, trokštančias vien tik pinigų, kurios sau į poras išsirenka paskutinius šunsnukius, o jie, likimo nuskriausti vyrijos paragonai, lieka vieni arba nustumti į mitinę „tik draugas“ žemę.
Moterys, anot jų, priklauso šlykščiai atrodantiems, atsakomybės neturintiems, arogantiškiems, nuolat tingintiems, jų negerbiantiems, kvailiems, bet piniguose miegantiems, ar bent jau turtingus tėvelius turintiems kiaulėms. O puikiai atrodantys, pareigingi, galantiški, sunkiai dirbantys ir tokie geri, jog nors prie užpūliavusios žaizdos dėk, vyrai iš didžiosios ir dar paryškintos V lieka neišbrendamoje vienišumo pelkėje.
Po velnių, ne, brangučiai! Neskieskit tik. Nuo emocijų pabrėžtinai nelaikančių lotuliukinių-deminutyvinių supermamyčiukių jūs skiriatės tik tuo, kad kažkada nesusipratęs spermatozoidas jums per didelę klaidą išskyrė Y chromosomą ir dabar įranga tarp kojų, kuria naudotis nemokate, leidžia tamstoms vadintis vyrais. Gal jums dar ir kokį nors supervyriukų forumiuką užkurti? Tokį atitinkamai moteriško dizaino, kur galėsite sukti žinučių skaitiklį ir dalintis šabloninėmis saviguodos frazėmis, kai eilinė „kalė“ paliks kurį nors jūsų tarpo vyrą-tik-pagal-pasą.
Esate lepios, žliumbiančios drebulės, apie kurias taiklią nuomonę išdėstė internetuose žinoma veikėja Jenna Marbles. Pažiūrėkite, jei skaityti toliau tingisi.
Anatomija
Taip, taip, taip. Man visgi tenka nuleidus galvą pripažinti, kad būna visokių atvejų ir tikrai yra sviete vyrų, kurių matė ne vieną dūžtantį veidrodį, o visą katastrofą jų parduotuvėje. Visgi tokių tikrai nelaimingų egzempliorių yra tiek mažai, jog jų pasirodymą būtų galima registruoti specializuotuose žurnaluose, kaip tai daroma su retais gyvūnais ar augalais. Visi kiti aš-toooks-geras-toooks-fainas-toooks-mielas-kodėl-moterys-manęs-nemyli turi defektų(dažniau — visą jų rinkinį) savyje, kurių didelė dalis matosi jau pažvelgus į tipinio moterų nuskriaustojo profilį.
Amžius: iš esmės bet koks iš to intervalo, kai rūpi moterys, bet dažniausiai gerai paaugintas jauniklis, kurio bendraamžiai seniai dirba arba bando prisigraužti prie magistro laipsnio. Išsilavinimas: vidurinis. Einamuoju momentu trečią kartą studentas. Ankstesnės nesėkmės įvardijamos pseudomeniškai kaip „savęs paieškos“ arba buitiškiau — „išsilakstymas“.
Specialybė, aukštoji mokykla — nesvarbi. Vis tiek nežino, kam jam tų studijų reikia ir ką jis su diplomu veiks jas baigęs. Darbas? Koks dar darbas! Galbūt kažkada mėnesį ar porą kur nors ir chaltūrino, o dabar neieško ir ieškoti neketina. Pasiseks, jei nekartos, kad „šioje švogerių valstybėje be pažinčių darbo susirasti neina“ (o pažinčių, žinoma, jis neturi, nes yra „paprastas, eilinis, geras vyrukas“).
Pajamos: valstybė, pašalpos pavidalu ištiesusi pagalbos ranką, arba giminaičiai, geraširdiškai remiantys parazituojantį šeimynykštį. Būna pavyzdžių, kai tėvai neišeina į pensiją vien tam, kad galėtų remti trečią dešimtmetį įpusėjusį pacuką, kuris nežinia kelintą kartą bando baigti studijas.
Gyvenamoji vieta: kokia nors aštuonvietė bendrabučio celė su papildomomis 847-iomis vietomis tarakonams ar apdriskęs nuomojamas butas, kurio lubos mėto Lionią Brežnevą mačiusį gipsą, o dažniausi svečiai — pro skyles sienose įlendantys Borėjas, Zefyras, Euras ir Notas. Laimingesni, vėlgi, pasinaudoja giminėmis ir įsitrina po jų stogu.
Interesai: prasideda ir užsibaigia kokiu nors „WoW“, „SWTOR“, „LoL“, „DottA“, „HoN“, „CS“, „L2“ ar „Runescape“, prie kurių galėtų praleisti visą savo gyvenimą, iki kol drebantys nuo Parkinsono, senatvinėmis dėmėmis nužerti pirštai nebenulaikys pelės. Maža to, ten kur nepasiekia 85-o „WoW“ lygio kardas, prasideda visaapimanti tinginystė, kai dulkių nuo lentynų nušluostyti neskubama net joms pradėjus judėti ir skleisti garsus, o atidarius šaldytuvą kyla mintis, jog už jo slepiamos nesandarios durys į šeškų fermą.
Siekiai, tikslai, ambicijos? „Kam to reikia ir apskritai, kas tai per dalykai?“ Išvaizda: vidutiniška ir žemiau. Bet užtat jis turi tokią gražią gražią, tyrą tyrą, švelnią švelnią, gerą gerą sielą, kad nesusiturėti gali iš to puikumo. Tas dūšios tobulumas irgi dar ginčijamas, bet kol kas bent anoji tegul lieka ramybėje. Jau ir taip aišku, kad kalbame tikrai ne apie pirmarūšį vyrą.
Caras Riurikas į žmonas ims...
...ne bet ką, o tik princesę. Ne bet kokią, o išskirtinę ir nuostabią, tarp kitų damų šviečiančią tarsi sofistikuota LED‘inė lempa šalia paprastų lempučių už litą-kem. Tam, kurio vienintelis turtas — „WoW“ paskyros ir gera siela, bet kokios neįsiūlysi, o jei siūlysi, tai sulauksi manieringo „fi“ ir suraukto veiduko.
Mūsų Žaviajam Princui reikia ledi, kuri atrodytų kaip Natalia Vodianova ar bent jau Mila Kunis (nes Scarlett Johansson yra „stora karvė“). Ji turi turėti tris aukštuosius, iš kurių bent vienas — branduolinės fizikos ar mikrobiologijos magistras ir uždirbti penkioliką tūkstančių per mėnesį C(something)O pareigose. O be to privalo: gaminti it „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintų restoranų šefai, programuoti „Assembler“, groti keturiais instrumentais (mažiausiai), rimtai sportuoti, lankyti fotografijos kursus, gebėti atskirti Claude'ą Monet nuo Camille'io Pissarro darbų, domėtis interjero dizainu ir ekonomika bei šokti taip, kad visos „Žuvėdros“ šokėjos iš pavydo pažaliuotų.
Genealoginio medžio šakų susipynimas su Bourbon‘ų ar Bernadotte'ų šeimomis eina kaip pageidautinas privalumas, bet jei to nebus, Rockefelleriai irgi tiks. Iš bėdos.
Neatitinkančios visų šių reikalavimų gali net nebandyti pretenduoti į tyraširdžio riterio damas. O, siaube!
Karalaitė irgi turi nuomonę
Problema? Jei išrikiuotume visus vyrus, norinčius bent prisiliesti prie Vodianovos-Hawkingo-Ramsay-Krugmano-Jobso, jų virtinė lengvai nusidriektų per visą greitkelį Kaunas—Klaipėda. Ir dabar atmeskime meilę, galinčią priversti dailią barbę pamesti galvą dėl eilinio kvazimodo. Už plokščiaekranio televizoriaus, gyvenimu nepatenkintai namų šeimininkei rodančio „Chuanitą Gvadelupę“, ekrano šis scenarijus labai retai išlipa.
Caro Riuriko išrinktoji turi galimybę rinktis. Iš didžiulio būrio. Ir tame būryje yra ir dirbančių, ir sėkmingų, ir puikiai atrodančių, ir išsilavinusių, ir ambicingų, ir inteligentiškų, ir darbščių, ir atsakingų vyrų, kurie nebūtinai yra žemi ir paliegę padugnės. Vodianova-Hawkingas-Ramsay-Krugmanas-Jobsas, šeštadieniais pusryčiaujanti su savo devintos kartos pussesere — Švedijos kronprincese, turi prioritetinę eilę, kurioje bedarbis turiu-80-lvl-priestą-ir-rytoj-eisiu-į-raidą yra... gal 847-as. Šansai prisikasti iki jos pradžios — nykstamai maži.
Netgi netobulos moterys: jos irgi nori geresnio varianto ir, savaime suprantama, gavusios progą, geresnį ir renkasi. Netgi aptariami verkšlentojai nenori bet ko, kas tik turėtų vaginą. Jie nori geriau.
Beje, besiskundžiantieji, kada patys atkreipėte dėmesį į neprisižiūrėjusią tinginę, kuri neturi nei pajamų, nei išsilavinimo?... Būtent. Bet moterys irgi nori geriau ir galiausiai jos lieka su kažkuo, geresniu nei pusiau profesionalus studentas, o šis verkia likęs nuošalėje, nors jokie santykiai dar nebuvo prasidėję. Kadangi suvokti, jog tai yra ne moterų, o paties problema, būtų lemtingas smūgis trapiam ir pernelyg išpūstam ego, prasideda „Visi vyrai — kiaulės“ transformacija į „Visos moterys — pinigų besivaikančios kalės“.
Kalbant apie pinigus...
Ir kas per idiotas pasakė, kad pinigai nėra svarbu? Žinote, kada jie nėra svarbu? Kai tau šešiolika ir už pavytusią rožę, kurią neši savo simpatijai, užmokėjo tavo tėvai. Vos tik jų materialinės injekcijos liaujasi, pinigai dar ir kaip įgyja svarbą. Vien meile gyvas nebūsi. Aišku, jei tau vos 20 metų ir dar gyveni iš gimdytojų kišenės, tai nėra blogai. Daugelis tuo metu dar studijuoja (nors jei dar studijuojantis pareiškia, kad jam per visą gyvenimą visiškai pakaks tūkstančio litų į rankas, nes „nuomai, maistui ir „WoW“prenumeratai užteks, kompui pasitaupyt išeis, mes gi buto nepirksim, niekur nevažiuosim ir vaikų neturėsim“ (čia tikra istorija, jei ką), tokio tipo merginai siūlau iškart keisti „Facebook“ santykių statusą į „vieniša“ir vyti šį kunigaikštį kuo toliau).
Jei tu tokio amžiaus jau dirbi, tai sveikintina, nors tavo alga ir yra varganas MMA. Deja, kai tau trisdešimt ir vis dar uždirbi tuos pačius 800 Lt/mėn., telieka sunerimus kelti klausimą „Kodėl?“. Daugumai dirbančių, bent kiek sėkmingesnių moterų tai yra pavojaus signalas, kad kažkas su tokiu vyru negerai. Dažniausiai taip ir yra. Kuklus skaičiukas algalapyje parodo, kokį nors trikdį jo galvoje, dažniausiai, polinkį tingėti, sumaišyta su visiška tuštuma ambicijų vietoje. Bet partnerio norisi lygiaverčio, kuris bent jau stengtųsi prisidėti prie poros, o vėliau gal ir šeimos gerovės, bei nebūtų visiškai bevertis atėjus krizei.
Princas su MMA iždu ir anksčiau aprašytomis charakteristikomis lygiaverčiu partneriu gali būti nebent kokiai nors hipei, kuri per dienas pūva socialistų-marksistų-komunistų forumuose ir deda pinigus į šuns dienas rėkdama apie Volstrito okupavimą. Kitoms gi drabužių iš „Humana“ ir maisto iš pusiau labdaringos krišnaitų valgyklos nepakaks. Ir nėra ko čia alpti nuo paprastos tiesos, kad dauguma nori gyventi sočiai ir patogiai, o ne skaičiuoti skatikus.
Taip, tikrai pasitaiko naudos ieškotojų, į vyrus žiūrinčių kaip į karves su valiutos tešmenimis. Neteisinu jų. Bet ir eilinėms moterims vyro potencialas prisidėti prie namų ūkio gerovės nėra nesvarbus kriterijus. Taigi „Neeeeext!“.
Apie tuos, kurie įpusėjo savo darbingus metus ir darbo dar neturi bei nesiruošia ieškoti, šnekėti net neverta. O, tas nepakeliamas dūšios puikumas! Žiūriva, ką turiva. Jokio išsilavinimo, jokių siekių, jokių pajamų, jokio turto, jokių pomėgių. Galėtų bent profesionalus geimeris būti, bet netraukia iki tokio ir niekada netrauks. Ir visgi kažkaip jis susirado merginą.
Turbūt sielos grožis ir buvimas „geru vyruku“ ją patraukė. Garantuoju, kad praeis nelabai daug laiko ir ji supras, kad tiek ten to gerumo. Hormonų audrai su paskutiniais gūsiais nuplėšus nuo akių rožinius akinius visada paaiškėja, kad mylimas asmuo turi ir trūkumų. Didesnių ar mažesnių. Nėra jokios priežasties, kodėl su "geru vyruku" turėtų nutikti priešingai. Ir nenutinka. O dažniausiai paaiškėja, kad tyroji, gražioji, geroji, mieloji, poetiškoji, net musės nuskriausti negalinčioji siela yra eilinis mėmė, nesugebanti žmoniškai spręsti jokios problemos.
Pavyzdys: supykęs berniukas nesugeba pasakyti merginai, kas nutiko, o griebiasi iškreiptai moteriškos taktikos: įjungia tylos režimą. Ir tyli sąžiningai, spinduliuodamas nuodingą pyktį, veide sušaldęs nuskriausto ir įpykusio ciuciko miną. Jo mergina tuo tarpu raunasi plaukus, bandydama suprasti, kas negerai, ir maldaudama jo bent tai pasakyti. Norėtum, brangioji...
Ciucikas stoiškai tyli pakibęs besprogstančios atominės bombos stadijoje. Galų gale nusprendęs, kad kalbos organai pakankamai pailsėjo, jis net tada nesiteikia paaiškinti, kas buvo negerai ir nuoširdžiai stebisi merginos nepasitenkinimu jo elgesiu. Juk jis nešaukia, indų nedaužo ir jos nemuša! Nuliekit jam paminklą iš aukso ir pastatykit auksinį postamentą, už tokį puikų problemų sprendimo būdą. O kad panelės nervai nuo nekalbadienių baigia išsibalansuoti gi yra nereikšminga smulkmena!
Taip atrodo "geras vyrukas", skalpeliu išmėsinėjus jo sielos vidurius. Tokių pavyzdėlių sąrašas būtų begalinis. Kaip visą dieną (kaip ir dešimtis dienų prieš tai) prie kompiuterinių žaidimų prasėdėjęs Žavusis Princas iš darbo grįžusiai pavargusiai draugei pareiškia, kad „jei tu nori vakarienės, tai pati ir pasidaryk“. Kaip „netyčia“ „šiek tiek“ apsirinka ir informuoja merginą, kad kelionė pėsti truks 5 minutes, o kai po valandos kulniavimo dulkėtu žvyrkeliu jos pėdos pradeda priminti sąjungininkų suniokotus vokiečių miestus Antrojo pasaulinio karo metu, išvadina ją durne, nes „neapsiavė kedų“ ir apskritai „debiliškus batus tu nešioji“.
Ar kaip paklaustas, kada ieškosis darbo, jis be užuolankų siunčia panelę n... Čia vėl tikra istorija. Jei mergina turi nors kiek savigarbos, tokie santykiai jau yra pasmerkti žlugti. Jam nieko nereikia, jis nieko netrokšta, nesiekia, galop, jis netgi nėra toks gerutis, kokiu pats save laiko. Kokia ateitis laukia su tokiu vyru? Pasiseks, jeigu galų gale jai neteks jo išlaikyti iš savo kišenės. O greičiausiai ir teks.
Ir geriau jau tegul moteris nepastoja, nes tai bus visiška katastrofa. „Vaiką“ ji ir taip turi. Antros pusės kailyje. Ir, kaip manote, kuo pavirsta merginos, kai galų gale santykiai su tokiais veikėjais nutrūksta? Teisingai. Kalėmis, kekšėmis, intrigantėmis, bjaurybėmis, gyvatėmis, naudos ieškotojomis ir t.t. Nes „neįvertino tokio vyro kaip aš“.
Nesvarbu, kad ten nėra ką vertinti. Nesvarbu, kad tokie vyrai tinkami tik toms moterims, kurios negali savęs įsivaizduoti be vyro (nors dažniausiai tokios ir pačios yra tik išplėsto funkcionalumo baldai, tetrokštantys, kad jas visą gyvenimą išlaikytų ir už jas darytų sprendimus; taigi, padėkit, Dzeusai, Krišna ir Alachai, tokioms poroms, jei jos egzistuoja).
Moteris lieka apdovanota visais įmanomais neigiamais epitetais, nes anksčiau ar vėliau santykiai su tuo, su kuo ir turėjo nutrūkti, nutrūko, o tas, dėl ko buvo bereikalingai išnaudota Y chromosoma, negali žmoniškai su tuo susidoroti.
Pabaiga
Kodėl tokia pikta? Eik velniop avansu, jei ketini apskritai kelti šį klausimą. Taip, yra ant svieto barakudų, kurios vyrus renkasi vien pagal piniginės storį. Kaip ir yra tikrai gerų vyrų ir jie nėra visi vedę / užimti (vieną man pavyko surasti, taigi, štiš, konkurentės!). Bet daugiausia pasakojančių legendas apie visas kvailas moteris, kurios pamilsta tik douchebag‘us ir pinigingus, vyrų rinkoje yra žemiau nekokybiškumo nusileidę pigiausi kiniški bateliai iš putplasčio ir kartono nulipdyti nuo karščio leipstančio siauraakio vaiko — tinkami tik iš didelės, labai didelės bėdos.
Taigi bent kartą pakelkit užpakalius nuo „WoW“ ir pasižiūrėkit į save. Mes nesam tobulybės, bet su jumis prasidėti neapsimoka. Norite merginos ir sėkmingų santykių? Tai padarykit ką nors dėl to vietoj to, kad kurtumėt idiotišką ir nepagrįstą interneto folklorą.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
