Susipyko dvi žvaigždutės,
Ir ėmė viens kitą burnot.
Tarsi kaip kokios tuštutės,
Ėmė viešai jie kakot.
Račą durnium išvadino,
Savo šūdų sąraše.
Ramanauskas visažinis,
Dergė jį labai tada.
Bet Artūras ne koks šmikis,
Ėmė greit atkirtinėt.
Juk jisai kaip Algis - plikis,
Negi juk pradės stenėt.
Karas priminė žaidimą:
Tenisą, o gal krepšinį.
Vienas meta, kitas mušą,
Tik ne kamuolį - kiaušinį.
Tik kiaušinis jau prasmirdęs,
Dvokas sklinda iš toli.
Žaidė sau abu vaikinai,
Tarsi vaikas kur griovį.
Jakilaitis, spaudos dievas,
Sukvietė abu kartu.
Tik abu suskydo lievai,
Net žiūrėt buvo graudu.
Algis tarsi kūdikėlis,
Bandė slėpt savo akis.
O Artūras nabagėlis,
Vizgino tiktai ausis.
Toj laidoj abu draugeliai,
Pašnekėjo tyloje.
O namuose - vėl ereliai!!!
Pila šūdą ir gana.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
