Kitas Garliavos įvykių panašumas

Apie Garliavos įvykius jau tiek prirašyta, kad, atrodytų, jau nei ką naujo pasakyt begalima, nei iš viso verta bekalbėti. Tačiau N. Venckienės Sausio 13-osios tragedijos palyginimas su Garliavos įvykiais perpildė kantrybės taurę ir norisi atkreipt dėmesį į kitą panašumą, mano nuomone, kur kas tinkamesnį.

Daugiau nuotraukų (1)

Arvydas Baniulis

Jan 15, 2013, 9:41 AM, atnaujinta Mar 13, 2018, 8:06 PM

Dar vykstant žinomiems įvykiams Garliavoje, mane kankino įkyri mintis - kažkas panašaus lyg ir girdėta, kažką labai primena. Ir tikrai - caro laikais pagal labai panašų scenarijų vyko žydų pogromai ir teismai.

Pirmiausia, auka - kurios labiausiai visiems gaila, negalintis apsiginti vaikas. Antra - jokių juridiškai svarių įrodymų - kažkas kažką kažkur sakęs, matęs ar girdėjęs. Liudininkas paprastai arba lengvai paveikiamas vaikas, nepilnametis arba nestabilios psichikos, arba pasiduodantis masinei psichozei(kaip, deja, žinoma profesorė, tikinti ta istorija, ir, matyt, nusprendusi įnešt savo indėlį į „pedofilų demaskavimą“).

Prieš keletą metų spaudoj buvo aprašytas vienas atvejis Vilniuje XX amžiaus pradžioje, susiraskit, paskaitykit, ir patys nuspręskit, ar yra panašumų, ar ne. Dar viskas paremta neišprususių žmonių tikėjimu, kad egzistuoja slapti klanai, žydų, pedofilų, ar dar kokių kurių galia absoliuti visai teisėsaugai. Paprasta logika, kad pedofilai negali sudaryti nei didelės visuomenės, nei bet kokios visuomenė dalies(teisėsaugos), neveikia. Lygiai kaip neveikė ir žydų atveju, kurių įtaka caro administracijos teismams niekaip negalėjo būt didelė.

Labai įdomu panagrinėt ir skirtumus. Pogromai ir žydų kaltinimai caro laikais būdavo daromi su caro administracijos žinia arba jai nuolaidžiaujant. Pirmiausia taip galima buvo neapykantą nukreipt nuo valdžios, antra, taip buvo išaiškinami „neramumų kurstytojai“, kuriuos caro administracija, niekaip neparodydama, kad tai susiję su pogromų organizavimu, tačiau vienaip ar kitaip - paimdami į rekrūtus, jei įmanoma, pervedant į darbą kitoj vietoj, per keletą metų atsikratydavo maištingiausių charizmatiškų lyderių, sugebančių vest minią.

Garliavos atveju - kiek kitaip, valdžiai šis konfliktas buvo nenaudingas, parodė jos nesugebėjimą išspręsti palyginti nesudėtingą problemą (grynai anekdotiška situacija - močiutė griebia mergaitę į glėbį, krinta ant žemės klykdama, ir tai paralyžiuoja visos Lietuvos Respublikos teisėsaugos darbą.). Blogiau valdžia ir atrodyt negali.

Tačiau kam tai naudinga? Labai panašu,kad naudingiausia Henytei, visi jį pamiršo, teisėsauga netekus autoriteto, demoralizuota ir susilpninta. Galima pamėgint ir kokį teisėją ar liudininką vienaip ar kitaip neutralizuoti, pedofilams priskirti...

Apskritai Garliavos įvykiai parodė, kad visuomenė nebrandi, kad archajiški elgesio modeliai tebeegzistuoja ir vienaip ar kitaip pasireiškia - tai „ubagų karaliaus“ išrinkimu meru ar į Seimą, tai Garliavos įvykiais.

Parodė ir tai, kad atsiras norinčių „atjot ant mergaitės pečių“, kaip kažkas tiksliai apibūdino. Kad pateks į Seimą cinikų, kurie nelabai ir slėpė, kad jų tikslas - Seimas, galima buvo prognozuot. Bet kad iki pogromininkų lygio nusiris šviesuolis - buvęs kultūros ministras ir prezidento patarėjas... Nebėra ką ir besakyt.

Arvydas Baniulis yra istorikas

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.