Trečiadienį juos buvo galima išgirsti „Tamstos klube“. Į sceną įlėkė energingai, rodės, jog šėlti įtrauks visus. Nemeluosiu, kad tokių nebuvo. Buvo, tikrai buvo. Cypė klykė visą vakarą. Atlikėjams, aišku, malonu. Tuomet jie jaučiasi mylimi, geidžiami, klausomi, matomi. Ko gi daugiau norėti? „Būti vargetomis arba žvaigždėmis...“.
Taigi nusprendė būti žvaigždėmis: jų laisvas bendravimo su publika stilius buvo apraizgytas įvairiaspalviais žargonais, jie leido sau repuoti ne tik balsu, bet ir kūnu, violončelės stryku, mikrofonu, loop stage technologinėmis galimybėmis.
Išlavinta profesionalo ausis ir muzikinis skonis blaškėsi it be vietos. Girdima poliritmika, kartkartėmis išnyrantis derantis dvibalsumas, pop ir r&b stilių persimainymas – visa tai intrigavo, nors skambėjo gal ne itin novatoriškai.
Būsiu atvira: underground grupių kultūra Lietuvoje sparčiai veši, augindama naujus ir įdomius hibridinius vaisius. Tačiau šviežiai ir sėkmingai startavus, reikėtų neprarasti savitumo ir išpuoselėtų įgūdžių kūrinius atlikti gyvai, idant instrumentai scenoje būtų naudojami pagal paskirtį, o ne puoštų muzikantus, idant balsai skambėtų natūraliai ir darniai, o ne pridengtų atlikėjų ydas, pasitelkiant fonines mikrofonų galimybes. Nes žingsniavome į „Tamstą“ kupini vilties išgirsti gyvą ir išskirtinį garsą. Ir nenorėjome, kad ta viltis subliukštų.
Nes mes juos žinome: Aurimas unikalus švelniu balso tembru, spinduliuojančiu švelnumo ir elegantiškumo deriniu. Justas mirga lengvo gatvinio vandališkumo ir profesionalaus meistriškumo spalvomis. Jie gali daug!
Ir jeigu garsistas Jonas būtų padirbėjęs kruopščiau, jeigu nebūtų tekę girdėti viena po kitos skambančių dviejų tos pačios dainos versijų (akustinė ir originali skambėjo žymiai geriau!), ir jeigu savo dievaičius beprotiškai palaikančios merginos būtų taip audringai plojusios gyvam atlikimui, o ne „YouTube“ vaizdo įrašui (sveikinimai video klipo kūrėjams – Jonui Mitašiūnui ir Vytautui Juzėnui), galbūt koncerto paliktas įspūdis būtų pakilęs į aukštesnį lygmenį.
Ir jeigu „The Artrace” – tai „lenktynės mene“, smalsauju jūsų paklausti: kaip manote, kas šias lenktynes laimės – „Just move your sexy body... I want you...“, „‘Cause I wanna fly, fly, fly...“ ar „1, 2, 3, 4…” and I’m “With you…”? Aš statau už paskesnįjį.
Laura Kaščiukaitė yra muzikologė
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
