Tikriausiai išgirsčiau apie atidų etikečių skaitymą toje vietoje, kur surašyta prekės sudėtis. Tai va, kad jau pradėjome skaityti etiketes, tai ten yra dar viena tokia smulkiomis raidėmis parašyta eilutė, kurioje galima sužinoti, kas tos prekės gamintojas. Ir ji iš tiesų yra svarbesnė, už visus kitus užrašus. Tuoj paaiškinsiu, kodėl.
Kur iš tiesų keliauja tavo pinigai
Ar kada nors įsivaizdavote, kur toliau keliauja jūsų pinigai, kai juos jau sumokate už savo pasirinktą prekę ir kasininkė juos suberia į centams skirtus stalčiukus? Sakykime, atėjai tu nusipirkti makaronų. Guli jų lentynoje koks dešimt rūšių. Mažiausias skaičiukas ant kainos parašytas prie tų, kurie pagaminti šlovingame mieste Riazanėje. Sudėtyje nėra jokių užuominų, kad ten būtų kokio radioaktyvaus polonio ar kitokio sveikatai kenksmingo brudo, todėl juos ir pasirenki. Geri makaronai, o ką?
Sakykim, sumoki už juos du litus (šioje vietoje labai prašau, jei užteks valios, kaip nors susilaikyti nuo komentarų, kad yra ir pigiau, ir iš viso už tiek niekas makaronų nepirktų – čia tik pavyzdys, kad lengviau skaičiuoti būtų), parsineši juos namo ir lapnoji, kad net ant ausų vyniojasi.
O štai tuo metu tie jūsų sumokėti centai išsiskirsto maždaug taip. Kokius 40 ct pasiima prekybos centras už tai, kad juos leido ant lentynos padėti ir jums įsiūlė. Įmes juos į savo darbuotojų algų ir mokamų mokesčių katilą. Dar kokius 40 ct pasiims mūsų valstybė iš gamintojų arba importuotojų kaip pridėtinės vertės ir panašius mokesčius. 20 ct pasiims tarpininkas importuotojas už tai, kad atvešė juos čia ir pardavė tau. Na, o likęs 1 litas nukeliaus patiems makaronų gamintojams į tą etiketėje nurodytą šlovingą miestą Riazanę. Ten jau rusų valdžia nuo tos sumos pasiims kokius 50 ct savo mokesčiams, o kitus 50 ct paliks makaronų gamintojų algoms ir visoms kitoms reikmėms. Iš tų 50 ct, kuriuos jie pasiėm4 mokesčiais, kokie 2 ct tikrai bus skirti jų gynybos reikmėms arba, paprasčiau sakant, įmes prie kokio naujo naikintuvo pirkimui reikalingos sumos.
Preciziško tikslumo gerbėjas gal pradėtų kabinėtis, kad padalinta ne visai tiksliai, bet nesinorėjo tokių gražių centų skaidyti dalimis po kablelio. Tuo labiau, kad čia ne kokia Davoso forumui skirta ataskaita, o straipsnelis, kad tau, paprastas žmogau, aišku būtų.
Tu juk pats moki už jų naikintuvus
Žodžiu, ant kiekvienos prekės pakuotės galima drąsiai kabinti lipdukus, kad kažkiek ten centų nuo sumokėtos sumos bus skirta tos prekės gamintojo šalies naikintuvams pirkti. Tau tik reikia pasirinkit, kieno naikintuvų pirkimui tu nori mestis. Ir jei sąmoningai renkiesi rusus, baltarusius ir panašius, tai esi mano valstybės, o tuo pačiu ir mano priešas ir ne mažiau. Ir čia ne koks nors pažiūrėtas rusiškas filmas ar kokia paklausyta jų daina, kuri gali ten kažkaip tavo sąmonę paveikti ar nepaveikti, čia yra konkreti tavo materialinė parama jiems, ir niekas jos neužginčys.
Gali pradėti aiškinti, kad tie rusai ir baltarusiai mums ne priešai. Aha, ir į NATO mes įstojom, ir jų naikintuvai mus Zokniuose saugo tik dėl to, jei kartais tektų gintis nuo ateivių iš Oriono žvaigždyno arba badaujančios Šiaurės Korėjos komunistų armijos, ar ne? Ką ten pakeis tie keli centai nuo makaronų pakelio, pasakysi dar. O iš kur kiekviena valstybė ima pinigus savo armijai ir ginkluotei? Juk nespausdina jų atskirai tik jiems, ne, ji juos surenka mokesčių pavidalu nuo visų savo šalyje gaminamų prekių ir teikiamų mokamų paslaugų, kad ir kur pasaulyje jos būtų parduotos.
Taigi būtent iš tų Riazanės makaronų, Kastromos dešros, Kersono pomidorų padažo ir panašiai. Žinau vieną tokį prekybos centrą, kur daugiau kaip pusė visų prekių asortimento yra iš Rusijos ir kitų slaviškų rytų. Ten praktiški baltų centų skaičiuotojai dažniausiai ir eina. Taigi jau lygiai taip pat skaičiuodami baltus centus pakėlėm Kiniją ir dabar patys jos pradedam bijoti.
Kelsim ir Rusiją? Juk tavo valioje rinktis, kokiai pasaulio ekonomikai atiduoti savo asmeninius pinigus.
Šioje vietoje turi iššokti koks nors Pilypas iš meldų (žinau, kad reikia sakyti kitą augalo pavadinimą, bet jis yra narkotinis, tai negalima) ir imti aiškinti, kad nereikia ekonomikos painioti su politika. Vajetau, o su kuo dar ją labiau galima painioti, jei ne su politika. Politinės valdžios ir režimai laikosi tik ant ekonomikos pamatų. Prieš kiekvienus rinkimus juk tu pats pirmiausia balsuoji pagal tai, kokia yra ekonominė padėtis prie esamos valdžios ir kaip ją žada gerinti kokia nors naujai ateinanti.
Ir kas ten geriau?
Tai tu tikrai taip smarkiai mėgsti būtent tuos Riazanės makaronus, kad dėl jų paragavimo gali padėti Rusijai nusipirkti naują naikintuvą? Tau tikrai tiek svarbūs tie sutaupyti balti centai, kad nerūpi, kam iš tikrųjų pateks tie, kuriuos išleidai? Vedlug mano supratimo, aš net pats sutinku sumokėti dagiau, bet kad tai būtų mūsiškiams ir mūsų gerovės augimui, negu atiduoti tiems, kurie į mus visada pikta šnairuoja. Net pakentėčiau ne tokį puikų tų makaronų skonį.
Iš viso nerašyčiau šio straipsnelio, jei parduotuvėse reikėtų rinktis vieną iš dviejų: yra makaronų ar nėra. Ir jei būtų tik tie vieni ant ilgos tuščios lentynos (jau gana, kad taip yra su dujomis). Negali laisvas žmogus likti be makaronų, jeigu juos iš tiesų mėgsta. Bet dabar gyvename tokio pertekliaus metu, kad kiekvieną produktą ar prekę gali rinktis ne tik iš kelių, bet ir iš keliolikos, o tai žiūrėk ir keliasdešimt. Iš viso pasaulio.
Kuo rusiški geriau? Tikrai jau ne kokybe. Mes juk gyvenome vienoje šalyje su jais ir visi žinojom, kad bet kas, kas tada buvo pagaminta bet kur kitur pasaulyje ir vadinosi importas, iš karto buvo geriau ir kokybiškiau, nei vietinis, sovietinis chaltūriškai pagamintas produktas ar paslauga. Žinokit, niekas pas juos į gerą nepasikeitė. Į gerą pasikeitė tik tai, kad mes dabar gyvename toje erdvėje, kur ir buvo nuolatos gaminamas tas išsvajotas kokybiškas importas. Mus jie jau dvidešimt metų geranoriškai muštruoja ir bando išmokyti viską daryti gerai ir kokybiškai (nors ir baisiai sunkiai sekasi), o pas juos viskas liko su tuo pačiu chaltūrišku požiūriu, tikėk tu manim.
Vienintelė sritis, kur jie stengėsi ir tebesistengia, yra karinė pramonė. Ir būtent ten tu siunti savo pinigus, pirkdamas jų prekes ir paslaugas. Tas, kurios tau geresnės tik tuo, kad kainuoja mažiau baltų centų. Ir yra to paties mėšlino skonio, prie kurio tu manai esantis pripratęs nuo savo žavios vaikystės. Ir tuos pačius centus, beje, tau davė tie gamintojai, kurių tu nenori pripažinti. Mūsiškiai, europiečiai. Kaip vadinasi tas, kuris turi savo šeimą (netgi jį išlaikančią), o pinigus iš tos šeimos neša kokioms nors lakudrom ar buvusiems draugeliams alkoholikams? Pats pasakyk, nes aš galiu smarkiai įžeisti.
O dar baisesnis priešas ir niekšas yra tas, kuris perka kontrabandines prekes iš tų pačių rusų ir baltarusių. Tada jis mūsų pačių gynybai ir gerovei nepalieka net tos dalies, kurią atskaičiuojam nuo legalių čia patekusių prekių. Visus, dažniausiai net pašalpomis gautus pinigus, jis pasimėgaudamas atiduoda priešams ir dar skeryčiojasi, kaip čia blogai.
Nebūna nedalyvaujančių politikoje
Matai, koks čia įdomus dalykas gaunasi – net jei išdidžiai visiems pareiški, kad esi apolitiškas, globalistiškas, viskam dzingulistiškas ar net virš žemiškų dalykų dvasiškai pakylėtas, bet vis tiek tau reikia makaronų (ar kokio kito maisto). O jeigu juos perki parduotuvėje, tai iš karto ir tampi kažkokios pasaulio ekonomikos ir tos ekonomikos palaikomos politikos rėmėju. Nori tu to ar ne. Rinkimai vyksta ne tą vieną dieną, kai reikia įmesti biuletenį į urną.
Jie vyksta kiekvieną dieną, net kai tu su krepšeliu eini nusipirkti tų nelemtų elementarių makaronų. Štai kas yra atsakingas pirkimas. Kai pagalvoji, kur nukeliaus tavo centai po to, kai juos paims kasininkė. Ir ar tikrai tu nori, kad jie būtent į tą vietą ir tiems žmonėms nukeliautų. Juk nesunku. Žinosi kitą kartą? Nepirk rusams naikintuvo, mes dar net savo neturim.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
