O aš ieškodama auklės darbo rinkausi tiek tėvus, tiek vaikelius. Man sekdavosi. Bendravau su išsilavinusiais, jokių įmantrybių neturinčiais tėvais. Auklei ir jūsų mažyliui visai nesvarbu, ką jūs dirbate, kokius rūbus nešiojate, kokią kosmetiką naudojate. Higienos reikalavimų laikosi ne tik dainininkės ar aktorės, tai yra visų žmonių būtinybė.
Mažam žmogučiui reikia saugumo, šilumos, gerumo, ramybės, o auklei - žinoti jūsų pageidavimus, vaiko dienotvarkę, jo valgymo ypatumus. O visa kita laikui bėgant būna aišku.
Kai matau išsigandusią mamą, kuriai reikia palikti savo mažutį nepažįstamai moteriai, visada sakau: „Nebijokit manęs, bus viskas gerai ir galite man skambinti kada panorėjus“.
Jeigu sužinočiau, kad namie įrengtos filmavimo kameros, iš kurių jūs nemažai sužinotumėt apie savo mažylį, jo sugebėjimus, man tai būtų paskutinė darbo diena jūsų namuose, nes nepakenčiu įžūlumo, maivymosi, chamiškumo. Apie auklės darbą jums papasakos jūsų žmogutis, todėl kam rengti tas kameras?
Man dirbant aukle buvo visokių situacijų, iš kurių ir smagiai juokdavausi, ir mokydavausi. Kai jūsų „profesorė“ paaiškins, kaip reikia pereiti gatvę, kad reikia plautis rankeles parėjus iš lauko, kad per mažą balutę bridom su teta, o per didelę teta pernešė, kai mėgstamoj knygelėj atpažins savo vardo pirmąją raidę, o ant sniego parašys raidę „A“, tada jūs suprasit, kad ši „netobula“ teta ne veltui valgo jūsų duoną.
O kamantinėti po 2 valandas - kas tavo tėvai, vaikai, ką dirba ir kiek uždirba... Juk auklė neina į prezidento rinkimus ar dirbti į saugumą.
Mažyliai yra labai smalsūs ir imlūs, jie nekalbės taip, kaip pasakė aktorė: „Uždėjau kelnes“ (kur ir moko tokios kalbos?). Mažylis jums primins, kad kelnės, batai „neužvelkami“, nes nukris. Rūbais rengiamasi, batais aunamasi, pirštinės užmaunamos. Tokiu atveju tėvai būna patenkinti ir visada man sakydavo „tai jums labai ačiū, Aukle“.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
