Tačiau nemažai yra ir skirtumų. Nors tarp Dublino ir Vilniaus tik trys valandos lėktuvu, kartais atrodo, kad Lietuvą ir Airiją skiria šviesmečiai. Ypač tolerancijos ir žmogaus teisių srityje. Lietuvos politikai Airiją nuolat pateikia kaip pavyzdį, kuriuo reikėtų sekti, tad, manau, airių visuomenės nuomonė gali būti įdomi ir lietuviams.
Neseniai Airijoje vykusios gyventojų apklausos metu buvo klausiama, kaip šalies piliečiai balsuotų numatomuose referendumuose. Apklausos rezultatai nustebino net pačius airius – jeigu referendumai vyktų šiuo metu, tos pačios lyties asmenims įteisinti galimybę tuoktis palaikytų 53 proc. šalies gyventojų, prieš būtų 30 proc., o neapsisprendusiųjų - 17 proc. Siūlymui, kad būtų inicijuotas ir surengtas referendumą pakaktų 10 tūkst. piliečių parašų pritartų 42 proc., nepritartų 32 proc., o neapsisprendę – 26 proc. Airijos piliečių. Net 60 proc. airių nori peržiūrėti visą konstituciją ir padaryti joje pakeitimus, o ne tik keisti atskirus straipsnius.
Nuostabu, kad dar prieš šešerius metus Airijoje tik mažiau nei trečdalis žmonių pasisakė už tos pačios lyties žmonių vedybas (beje, partnerystės įstatymas priimtas jau prieš pora metų). Tokie ryškūs Airijos visuomenės nuomonės pokyčiai per tokį trumpą laiką leidžia išlikti optimistu ir tikėtis, kad keisis, o gal jau keičiasi visuomenės požiūris į homoseksualias poras ir Lietuvoje. Yra ir daugiau ko pasimokyti iš airių - apie tai pasakiau ir naujajai socialinės apsaugos ir darbo ministrei Algimantai Pabedinskienei, kuri vasario pradžioje lankydamasi Dubline, Lietuvos ambasadoje susitiko su negausiai susirinkusiais lietuvių bendruomenės nariais. Nei Airijos valdžios, nei visuomenės negąsdina, kad užsieniečiai išpirks žem4s, o galimybės turėti dvigubą pilietybę ne tik kad niekas neatima, bet priešingai - ragina tuos airių kilmės tautiečius, kurie yra kitų šalių piliečiai, išlaikyti ir Airijos pilietybę.
Gauti Airijos pasą gali visi kada nors buvę šalies piliečiais, o taip pat jų vaikai ir anūkai. Airiai supranta, kad tai yra svarbu ir ekonomiškai, nes didelė dalis turistų atvykstančių iš kitų šalių yra airių kilmės, nemažai investicijų iš užsienio į Airiją atkeliavo kaip tik tarpininkaujant ar tiesiogiai dalyvaujant airių kilmės verslininkams gyvenantiems kitose pasaulio šalyse.
Manau, yra apie ką pagalvoti. Kodėl Lietuvoje yra taip, kaip yra? Kodėl Lietuva vis dar atrodo kaip gili provincija, lyginant su šalimis, į kurias taip norima lygiuotis. Kalbu ne tik ir ne tiek apie ekonominį atsilikimą, o apie atsilikimą ir liūdną padėtį žmogaus teisių ir laisvių srityse.
Lietuvoje įprasta viskuo kaltinti sovietmetį, tad gal sovietmetis kaltas ir dėl to, jog lygiuojamės į homofobišką Putino Rusiją, o ne į ES šalis ir ne į taip mylimą (ypač Lietuvos konservatorių) Ameriką, kurios prezidentas pasisakė už vienos lyties asmenų santuokos įteisinimą ne tik atskirose valstijose, bet ir federaliniu lygiu. Jeigu sovietmečio dvasia vis dar gyva, tai daugiausiai visokių gražulių, uokų ir songailų dėka, kurie tikriausiai niekada nesupras, kas tai yra asmens laisvė ir žmogaus pasirinkimas ir jie jau niekad nepasikeis.
Bet, matyt, vien sovietmetį kaltinti negalima - nes iš kur tada atsiranda jaunosios kartos homofobai - tokios bilotaitės, pankos ir į juos panašūs? Sunkiausia suprasti tai, kad net ir tarp nepriklausomybės laikais gimusių jaunuolių atsiranda tokių, kurie viešai demonstruoja savo nacionalistines, rasistines ir homofobiškas pažiūras. Tai turėtų kelti nerimą visiems - nesvarbu kur jie begyventų – kitose šalyse ar Lietuvoje - kuriems iš tiesų rūpi, kad mūsų tėvynė taptų modernia ir tolerantiška šalimi.
Už Lietuvos ribų didžiausia Europos lietuvių bendruomenė gyvena Britanijoje, kurios parlamentarai praeitą savaitę didžiule balsų persvara pasisakė, kad šalyje būtų pripažintos vienos lyties žmonių santuokos. Airijoje gyvenantys lietuviai gali paliudyti, kad kasmet šimtatūkstantiniuose „Dublin Pride“ paraduose dalyvauja visų valdžioje esančių partijų atstovai. Šiuo metu daug lietuvių įsikuria Skandinavijos šalyse, kurių gyventojai nuo seno garsėja tolerancija.
Amerikoje taip pat vis daugiau valstijų pripažįsta gėjų santuokas. Lietuviai emigrantai savo akimis mato, jog dėl to valstybės nesugriūva, bet, priešingai, suteikus lygias teises visiems, išlošia visi. Pamatę pasaulio lietuviai emigrantai galėtų žymiai daugiau prisidėti keičiant visuomenės nuomonę Lietuvoje - kalbėdami su savo šeimų nariais ir giminėmis pasilikusiais Lietuvoje, susitikimuose su Lietuvos valdžios atstovais, bendraudami socialiniuose tinkluose su draugais.
Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovai, kurie teigia atstovaujantys visiems už Lietuvos ribų gyvenantiems tautiečiams, turėtų nelikti abejingi ir privalėtų paspausti Lietuvos valdžios atstovus ne tik dėl dvigubos pilietybės, bet ir dėl tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimo Lietuvoje. Tai įgyvendinti nereikia didelių lėšų, nereikia ieškoti investicijų, samdyti ekspertų ir skelbti konkursus. Tai nieko nekainuotų - tereikia politinės valios, kad Lietuva bent šioje srityje taptų normalia europietiška valstybe.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
