Lietuviai nežiūri televizoriaus, bet žino, kas ten rodoma

Ir nieko čia tokio - tikrai daug kas iš mūsų dėl įvairių priežasčių nežiūri televizoriaus, bet žino visa, kas ten rodoma. Nes nežinoti neįmanoma, tam reikėtų ypatingų sugebėjimų. Net nežiūrint televizoriaus.

Net nežiūrėdamas televizoriaus, gauni ne tik informaciją apie tai, kas buvo ar bus parodyta, bet sužinai ir tautiečių nuomonę - praktiškai ji veikia kaip apklausų agentūra. Tik yra patikimesnė.<br>123rf. asociatyvi nuotr.
Net nežiūrėdamas televizoriaus, gauni ne tik informaciją apie tai, kas buvo ar bus parodyta, bet sužinai ir tautiečių nuomonę - praktiškai ji veikia kaip apklausų agentūra. Tik yra patikimesnė.<br>123rf. asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Genė Drungilienė

Feb 19, 2013, 9:03 AM, atnaujinta Mar 11, 2018, 2:37 PM

Apie tai, kas rodoma per televizorių, rašoma internete, ypač aktyviai apie tai diskutuoja feisbukininkai, pasakojama per radiją, diskutuoja kaimynai, bendradarbiai, atsitiktiniai viešojo transporto bendrakeleiviai. Procesas vyksta ir kita kryptimi - televizijos rengia reportažus, o kartais ir ištisas laidas apie tai, kad buvo parašyta, gausiai komentuojama internete.

Taigi net nežiūrėdamas televizoriaus, gauni ne tik informaciją apie tai, kas buvo ar bus parodyta, bet sužinai ir tautiečių nuomonę - praktiškai ji veikia kaip apklausų agentūra. Tik yra patikimesnė.

Televizorius palaiko garsinį foną

Yra dar vienas būdas sužinoti nežiūrint. Esama žmonių, kurie televizorių įsijungia vos tik įžengę pro duris. Tiesiog taip palaiko garsinį foną. Kitiems televizorius yra kaip naminis gyvūnas, kurį reikia paglostyti grįžus, parodyti dėmesį. Įjungtas kažką rodo, kalba, groja, bet paklausk, kas ten vyksta - žmogus negalės pasakyti. Nes tuo metu rengiasi, prausiasi, gamina maistą, plepteli telefonu, pasikalba su šeima, paauklėja vaikus ir šunis, išsitraukia knygą, valgo, snūsteli... maža kokių darbų ir pagundų namuose yra.

Pažįstu ne vieną žmogų, kuris televizorių įsijungia tam, kad skaniai užmigtų. Viena pora kas sekmadienį įsitaiso priešais televizorių su taure vyno. Kaip sako vyriškis, po sočių pietų kūnų artumas, lengvas vyno svaigumas ir televizoriaus garsinis fonas suteikia puikias prielaidas popietės miegui.

Vieni groja dantimis, kiti - pulteliu

Turintieji kabelinę televiziją rado dar vieną televizijos žiūrėjimo būdą - grojimą pulteliu.

Varai per visus mygtukus ir sugauni kokį pažįstamą veidą, įdomesnę frazę užfiksuoji ar kokiu įstabesniu siužetu susidomi. Manau, kad televizijos žmonės tai puikiai supranta, todėl reklamas ir anonsus varo kaip rusiškas dažnutes, nors, tiesą sakant, pavadinimas „čiastiuškės“ yra geresnis, visaapimantis ir su visais prieskoniais.  

Tik dažnučių trukmės neįvertina – reklaminės/ anonsinės pertraukos yra tokios ilgos, kad net ištikimiausias žiūrovas gali neatsispirti pagundai paspaudyti pultelį. Tuomet gali, o dažnai ir tikrai pamiršta, kad ten gal kas ir buvo įdomaus, nes per ilgą reklamos pauzę įtraukia kita laida, filmas, koncertas.

Todėl visai suvokiama, kodėl žmonės sako nežiūrintys televizoriaus, bet žino visa, kas ten rodoma.

Panašumas – žudo

Net tie žmonės, kurie turi kantrybės ar smalsumo pažiūrėti antrą, trečią laidą iki galo, nelabai gali pasakyti, per kokią televiziją žiūrėjo ją – net jeigu ji tampa jų mėgstama. Nes visos televizijos daro vienodus siužetus, vienodas laidas, kalbina tuos pačius žmones.

Dar daugiau – analogiškos laidos lipa viena ant kitos, nes rodomos tuo pačiu arba beveik tuo pačiu laiku. Net laidų vedėjai, vėlgi migruojantys iš vienos televizijos į kitą, vienodai vaidina protingus ir protingesnius, kvailius arba priekvailius, - kiek to reikalauja laidos formatas ir prodiuseris, vienodai vaiposi ir staiposi, vienodai yra vadinami žvaigždėmis ir seksualiomis gražuolėmis bei gražuoliais. Ir vis tie patys žmonės dalyvauja visų televizijų laidose. Nes naujais talentais ir charizmatiškomis asmenybėmis Lietuva nepajėgi aprūpinti visų televizijų taip dažnai, kaip mes norėtume vartoti.

P. S. Taigi, kai geresnėje ar prastesnėje kompanijoje išgirsite, kad žmogus nežiūri televizoriaus, bet visa žino, nesistebėkit. Neteisūs galit būti jūs, nes gali būti, kad tai jūs nežinot, jog informacijos kanalų yra gerokai daugiau, negu parodo jūsų televizorius.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: G. Nausėda ir I. Šimonytė apie antrąjį prezidento rinkimų turą