Koks pas mus oras? Vasarį dienomis vėlgi tvyro apie 15-17 laipsnių temperatūra, iki kurios Lietuvos orams dar trūksta. Sausio (statistiškai ir realiai blogiausio mėnesio Portugalijoje) pabaigoje nustojo dažni lietūs (dabar lynoja 1-2 kartus per savaitę), šiek tiek atšilęs oras vis gina išeiti iš namų ar pavažiuoti iki pasivaikščiojimo vietų (smėlėtų ir uolėtų paplūdimių, Sintros regiono parkų). O prieš pora savaičių atsiradusios braškės (7-14 Lt/ kg) prideda nemažą pliusą šiltesniems kraštams.
Užgavėnės kitaip
Taip Lietuvoje vadinami karnavalai, kurie vyksta ir kitose pasaulio šalyse. Tik Lietuvoje tradiciškai kovoja Lašininis su Kanapiniu, kepami blynai, na, ir keletas žmonių persirengia čigonais ar užsideda kaukes, o Portugalijoje žiema vejama persirengiant visai šeimai ir stebint karnavalus arba juose dalyvaujant. Karnavalams renkama komanda, kuri persirengia vienodai ir dalyvauja eisenoje, taip pat matėme ir atskiras šeimas, netgi su diedukais ir močiutėmis, persirengusias savo pasirinktais personažais ar tiesiog spalvingais kostiumais, kurie puikiai papildė karnavalinę eiseną.
Portugalijoje karnavalai nevyksta didžiuosiuose miestuose (kaip kasmet per televiziją rodomas vis tas pats Rio de Žaneiras), o šalia esančiuose keliasdešimt tūkstančių gyventojų turinčiuose miesteliuose.
Dar prieš porą mėnesių pasiieškojome informacijos apie būsimus karnavalus ir pasirinkome apsilankymą didžiausiame Tores Vedraso (sekmadienį), o vėliau ir rekomenduotame Loreso (antradienį) miestų karnavaluose. Sekmadienio ir antradienio eisenos būna identiškos, todėl galima dalyvauti mažiausiai dvejuose miestuose.
Karnavalo principai tokie: žmonių grupelės registruojasi, gauna savo numeriuką ir dalyvauja kaukių konkurse. Jame vertinama pagal tris kriterijus: publikos balsavimas (įteikiamas specialus prizas), kaukių balsavimas (įteikiamas pagrindinis prizas), organizacinio komiteto balsavimas (įteikiamas taip pat specialus prizas). Jei būna per daug (retais atvejais) registracijų, tuomet grupės padalinamos į skirtingų dienų eisenas.
Karnavalai trunka gerą savaitę ir praktiškai kiekvieną vakarą vyksta koncertai bei šokiai iki paryčių (deja, šį kartą mums dalyvauti nepavyko).
Tores Vedraso karnavalas
Rytas. Oras nusimato nelabai saulėtas, bet noras pamatyti savo populiarumu ir dydžiu Rio de Žaneiro karnavalui gal ne visai prilygstantį, bet visiškai kitokį būdą švęsti Užgavėnes, nugali. Šiame mieste vykstantis karnavalas yra vienas iš didžiausių.
Viskas suplanuota, mašinų stovėjimo aikštelės numatytos, eisenos laikas taip pat nurodytas. Atvykome gal kokią valandą prieš pagrindinę eiseną, automobilį lengvai radome kur pastatyti, nors Lietuvoje prieš didžiuosius renginius žmonės anksti renkasi ir pagrindinės stovėjimo vietos greitai užsipildo. Šiam karnavalui buvo aptverta dalis miesto centro, o norint patekti į renginio vietą reikėjo susimokėti (apie 17 Lt asmeniui). Vos įėjus pasirodė ganėtinai nedaug žmonių, nors jau ir laiko iki pradžios nedaug likę. Eisenos platformos jau stovėjo gatvėje prie kurių visi fotografuojasi, taip pat buvo ir nejudančių įspūdingo dydžio dekoracijų.
Šiuose kraštuose tikriausiai nieko nestebina vėlavimas, todėl ir eisena prasidėjo gal kokiu pusvalandžiu vėliau. Aišku, neapsėjome ir be trumpalaikio lietaus, bet net ir jis nesugadino viso reginio ir karnavalo nuotaikos. Žmonių karnavaliniai kostiumai pasirodė tikrai įspūdingi, pradedant sudėtingais: smurfas (kai visas veidas buvo išdažytas mėlynai) ar juodaodžiais (taip pat veidas rankos ir matomos kūno vietos padengtos tamsia spalva) ir baigiant paprastais gėles ar neaišku ką vaizduojančiais dalykais.
Išradingi žmonės panaudojo visas įmanomas priemones: foliją, rėtį, kokteilinius šiaudelius, šiukšlių maišus ir dar begalę visokiausių daiktų, kad tik kostiumai būtų gražūs, išsiskiriantys ar kažką pranešantys. Vienas iš populiariausių kostiumų buvo vyrui persirengti moterimi. Kaip jums toks vaizdelis: aukštakulniai, pėdkelnės, aišku, siaurikės, vos užpakalį dengiantis sijonėlis, palaidinė, po kuria būtinai aiškiai matoma liemenėlė ir kuo didesnio dydžio, na,... ir išvirtęs plaukuotas alaus pilvukas. Dar alaus skardinė vienoje rankoje ir cigaretė kitoje.
Pilna gatvė tokių neva damučių karnavale buvo, kur bepasisuktum, ten viena/-as ar kita/-as išlenda. Lietuvių akimis žiūrint, kažkiek neįprasta, bet čia žmonės atsipalaidavę, moka iš savęs pasijuokti ir kitus pralinksminti, juk reikia šventes švęst.
Platformos visos važiavo amt keturračių ar kitų transporto priemonių. Puošimo temos buvo įvairios - nuo filmų ar animacinių personažų iki politika ar erotika dvelkiančių didžiulių platformų. Eisenoje tarp platformų buvo nemažos žmonių grupės, apsirengusios vienodai ir taip pat pasirinkusios kažkokią temą. Visa eisena judėjo ratu, bet kartojantis platformoms nebūtinai kartojosi žmonių grupės, einančios tarp jų.
Karnavale neišvengta ir „žaliųjų“ temos, kur agituojama rūšiuoti šiukšles arba šiukšlių rūšiavimas susiejas su politika. Pasirodo, nepasitenkinimas valdžia jaučiamas ne tik Lietuvoje, aišku, gal nemažai tarp lietuvių ir portugalų yra bendro, juk ir jų, ir mūsų pragyvenimo vidurkiai nėra labai aukšti, ir pas juos, ir pas mus nedarbo lygis didelis ir dar begalę skaudžių panašumų galima rast, na, bet grįžkime prie karnavalo temos.
Loreso karnavalas
Kita diena, kitas karnavalas kitame mieste. Mes jau beveik žinome, kad nebereikia skubėti, todėl po truputį išsiruošiame į Loreso karnavalą ir, aišku, teisingai padarėme, nes ir čia pradžia vėluoja kokį pusvalandį. Lorese taip pat nebuvo problemų dėl automobilio statymo, o ir už įėjimą mokėti nereikėjo, nors taip pat buvo aptverta kažkuri miesto dalis. Nors ir neskubėdami, bet atvykome vėlgi per anksti, ir radome puikią vietą stebėti visą eiseną, nes su vaikišku vežimėliu vėliau prasibrauti per žmones būtų sunku.
Grojant ritmingai muzikai prasidėjo eisena, kuri jau iš pirmų personažų, t. y. žmonių, nešinų didele papjė mašė (kramtyto popieriaus) kauke, matėsi, kad yra mažesnė tiek savo dalyvių skaičiumi, tiek platformų dydžiu, tačiau čia buvo vienas geras dalykas, tai – atitvarai nuo žmonių, kad platformos saugiai galėtų judėti.
Tiesa, už atitvėrimų blaškėsi mažesni vaikai vis pašokdami ar mesdami konfeti į šventės dalyvius, bet tai tik dar labiau kėlė nuotaiką. Loreso karnavale platformos buvo mažesnės, traukiamos traktorių ir praktiškai be politikos. Dalyvių, einančių tarp platformų, kostiumų puošyboje vyravo plunksnos, o tai ir vėl labiau priminė per televizorių matytą Rio de Žaneiro karnavalą.
Nors dalyvių ir mažiau, nes per valandą visos platformos spėjo apeiti ratą, bet žmonių susirinko gal net ir daugiau. Ir šiame karnavale šeimos buvo pasipuošusios įvairiais karnavaliniais kostiumais - pačių darytais ar pirktais. Visų svarbiausia, kad buvo papuošti visi vaikai - pradedant kūdikiais dar vežimėliuose ir baigiant jau strakaliojančiais aplink.
Loreso karnavale dar galima buvo pastebėti tarp dalyvių didesnį vaikų skaičių ir net neįgalių žmonių. Visi jie papuošti jų grupės pasirinktais kostiumais ir mielai fotografuojasi, jei tik prieini. Pastebėjome, kad čia platformos ir už jos einančių žmonių kostiumai susiję, ne taip kaip Tores Vedraso mieste. Na ir kaipgi be vyriškų damučių - čia jų nebuvo tiek gausiai, vos viena keliolikos asmenų komanda, tačiau irgi mėgavosi mėgstamiausių vyrų gėrimu – alumi.
Buvusius ir esamus kelionės „Trise po Portugaliją“ aprašymus galite rasti bendraukime.lrytas.lt, feisbuko puslapyje „Trise po pasaulį“, kelionių tinklaraštyje kapselis.lt.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
