Konservatyvi mūsų visuomenė partnerystės klausimą, pirmiausia, įsivaizduoja kaip homoseksualų partnerystės klausimą. Viešojoje erdvėje kuriamas klaidingas šios iniciatyvos vaizdas, esą liberalai bando įteisinti gėjų santuokas. Pristatant partnerystę tokiu kampu visai nestebina, jog didelė visuomenės dalis puola jos šalininkus negilindami, ką iš tiesų gina partnerystės institutas ir kam jo apskritai reikia. Toks šalių „nesusikalbėjimas“, viena vertus, yra partnerystės iniciatorių komunikacijos spragos, kita vertus, ir pačių žmonių nenoras gilintis į probleminius, dažnai „nepatogius“ valstybės klausimus.
Partnerystės institutas neiškelia homoseksualų partnerystės į pirmą planą. Tačiau perleidus per žiniasklaidos prizmę - partnerytės institutas sutapatinamas su gėjų klausimu. Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis kalba apie partnerystę „tarp pačių įvairiausių žmonių“. Tai reiškia, jog kalbama tiek apie homoseksualius, tiek ir apie kartu gyvenančius heteroseksualius asmenis.
Pirmiausia, ko siekiama partnerystės įteisinimu, – užtikrinti žmogaus teises ir kiekvienam priimtino gyvenimo būdo pasirinkimą, kuris būtų legitimuotas įstatymiškai ir garantuotų tas pačias teises kaip ir likusiai visuomenės daliai.
Vis dėlto tariamos moralės sergėtojams žmogaus teisės yra visiškai šalutinis dalykas. Pabrėžiu – žmogaus, o tai reiškia visų be išimties. Partnerystės instituto kritikų neįtikina nei Europos žmogaus teisių teismo, nei Lietuvos konstitucinio teismo argumentai. Apskritai, kas tuomet liko iš sąvokos „teisinė valstybė“? Kita pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai. Neabejotina, jog tiek partnerystės, tiek kiti su žmogaus teisėmis susiję klausimai bus iškelti į dienos šviesą, kurioje pasirodysime kaip neišsilavinusių, kietakakčių šalis, nesugebanti priimti likusiai Europai seniai savaime suprantamų įstatymų.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, diskutuoti apie homoseksualų partnerystės įteisinimą yra dar kiek per anksti. Tikėtina, jei Seimui bus pateiktas svarstyti partnerystės įteisinimo įstatymas - homoseksualumo korta taps pagrindine, siekiant numarinti bet kokias šio įteisinimo iniciatyvas.
Tačiau juk ne homoseksualumas čia yra svarbiausias klausimas. Svarbiausias klausimas, kada ateis tas metas, kai jau „bus laikas“ kalbėti apie šias problemas? Ar ne per ilgai užsitęsė Lietuvos visuomenės sąmoningumo paauglystė?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
