„Ribojamos laisvės ir teisės! Suklestės vokeliai! Valstybinėse ligoninėse gydytis bus visai nesaugu, ligoninės marins, o ne gydys, ir į jas išvis geriau nepakliūti!“ – gąsdina treti. Oj, kaip baisu.
Bet ar tikrai, gerbiamieji privatininkai?
Jau neklausiu, kiek įsibaiminusi privačių ligoninių asociacija investavo į viešuosius ryšius, menkindama sveikatos apsaugos ministrą, kuris, pasirodo, ne tik kalba ne tai, ką nori girdėti garbūs privatininkai, bet ir kaklaraištį ne taip pasirišo ar net gal kokių nesantuokinių vaikų būrį turi... Koks skirtumas kuo apkaltinti, argi ne taip? Svarbiau parodyti – štai koks tas V. Andriukaitis, ir jau klijuojamos įvairios diagnozės...
Bet grįžkime prie esmės. Gydymo sistemoje dirbu daugiau kaip 50 metų ir geriau žinau už tą 30-metį jaunuolį, porinantį apie ministrą-komunistą, kokia sistema buvo sovietmečiu, nes sovietmečiu tas jaunuolis vaikščiojo pastalėje ir, geriausiu atveju, galėjo žinoti tik tiek, ką jam pusryčiams į lėkštę įdės mama.
Ligoninių pertvarka, kurios taip bijo privačių klinikų vadovai, deja, iki šiol vyko tik viena kryptimi. Iš vienos pusės buvo stengiamasi Lietuvoje palikti tik dvi ligonines (Kauno klinikas ir Santariškių ligoninę), kad gyventume kaip 20 mln. žmonių turinčiame Mumbajuje. Iš kitos pusės leista suvešėti privačių klinikų verslui, nes gydymo įstaigomis, atleiskite, nekyla noras jų pavadinti. Nebent diagnostikos centrais, dėl to, manau, niekas nesiginčys.
O pacientas tuose centruose – it vaikščiojantis doleris – saugomas, slaugomas ir dar kava pavaišinamas. Kur tau valstybinėje ar savivaldybės ligoninėje taip bus. Ten gi dirba „budeliai“, o ne medikai (nesvarbu, kad ir ten, ir ten dirba tie patys asmenys). Pastebėkite, kad viešumoje kaip tik tokia propaganda - mes geri, kiti blogi - šiuo metu ir dominuoja, o V. Andriukaitis, tarsi antikristas, tik blogį sėja.
Prieš kelias dienas dar kartą atsiverčiau „Skandinavian Care Consultant Services“ (Švedija) konsultantų parengtą kelių dešimčių puslapių Nacionalinę ligoninių pertvarkymo strategiją. Jos tarsi turėjome laikytis. Deja, privačių struktūrų ir Mumbajaus ligoninių spaudžiami politikai šios strategijos nesilaikė ir kasmet (!) Lietuva dėl to prarasdavo apie 70 mln. Lt. Kadangi strategija buvo parengta 2002 m., per tą laiką jau paleidome vėjais apie 700 mln. Lt...
Tos strategijos esmė labai paprasta: perpus sumažinti lovų skaičių didžiosiose ligoninėse (jau minėtose dvejose), sutrumpinti pacientų buvimą stacionare, o ne laikyti jį ligoninėje kuo ilgiau. Buvo siūlyta plėsti dienos stacionaro paslaugas, kad nereikėtų vos susižeidus pirštą tuoj pat guldyti į ligoninę. Būtume ir pinigų sutaupę, ir pacientai būtų geriau gydyti ir prižiūrėti. Deja, per dešimtmetį tos „Mumbajaus ligoninės“ išsipūtė labiau, nei bet kada iki šiol. Paklausite, o kuo čia dėti privatininkai? Kantrybės.
Jeigu politikai turėtų stuburą, jie būtų seniai reformavę sveikatos apsaugos sistemą taip, kad ji tarnautų ne būreliui išrinktųjų, dėvinčių baltus chalatus, o pacientui. Piramidės principas buvo aiškus. Iš pradžių planuota, kad maždaug 70 proc. pacientų pasinaudotų pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis (ambulatorinė nekomplikuotų ligų diagnostika ir gydymas, slauga, palaikomasis gydymas ir pan.). Apie 20 proc. pacientų būtų prižiūrimi ir gydomi antriniame lygyje (kur vyksta stacionarinis sudėtingų susirgimų gydymas, chirurginės intervencijos ir brangesni, sudėtingi tyrimai) ir tik 10 proc. pacientų susikoncentruotų tretiniame lygyje, tai yra gydytųsi jau minėtose dviejose „Mumbajaus ligoninėse“. Priminsiu, kad tretiniame lygyje gydymas yra 2-3 kartus brangesnis nei kituose dvejuose, nes tretinio lygio įstaigose turėtų būti atliekamos tik sudėtingiausios operacijos, gelbstinčios pacientų gyvybės.
Deja, tų dviejų ligoninių ir tam tikro farmacininkų klanelio (su prisišliejusiais gydytojais-privatininkais) dėka piramidė per daugelį metų apsivertė. Dabar apie 70 proc. pacientų gydomi tretiniame lygyje (nors nei gyventojų padaugėjo, nei žmonės serga dažniau ar sunkiau). Tad iš Valstybinės ligonių kasos į „Mumbajaus ligonines“ byra pinigai maišais, o jų vis maža ir maža. 20 proc. pacientų, kaip ir planuota, liko antrinio lygio ligoninėse, o pirminė sveikatos priežiūra liko apačioje su varganais 10 proc. pacientų. Pastaruosius du lygius ir nori galutinai „prichvatizuoti“ privatininkai.
Šios apvirtusios piramidės pasekmės – pinigai „keliauja“ tik į Mumbajų ir į antrinį lygį, kur, kaip žinote, lyg grybai po lietaus steigiasi privačios ligoninės. Privačios pirminio lygio įstaigos irgi dygsta (nes ligoninėje dirbti pasidarė ne tik nepelninga, bet ir nemadinga).
Tačiau esu įsitikinęs, kad privačios įstaigos reikalingos tik akcininkams, kuriems rūpi tik metinis balansas, o mainais jie gausiais būriais siunčia pacientus į tretinį lygį dabartinės apverstos piramidės architektams. Maža to, išrašo vaistus sąrašais lyg ant jaučio odos – reikia jų, ar nereikia (juk farmacija irgi turi iš kažko gyventi). Kaip sakoma, paslauga už paslaugą.
Tačiau jei antriniame lygyje ir pirminės sveikatos priežiūros lauke dominuotų valstybės ir savivaldybių ligoninės bei poliklinikos, nebūtų jokio akstino joms pacientus būriais siųsti į „Mumbajų“. Juk joms rūpėtų ne metinis balansas, o paciento gydymo kokybė. Šį privalumą ir įžvelgia sveikatos apsaugos ministras V. Andriukaitis, kuriam, kaip medikui, tikiu, rūpi pacientai ir Lietuvos žmonės.
Žinoma, politiniai dividendai, matyt, irgi svarbūs, bet tai atskira tema. Atskira tema būtų ir efektyvesnis valstybinių ligoninių ir poliklinikų valdymas. Užsisėdėjusius „kadrus“ reikia keisti be jokio gailesčio ir skrupulų, nes prie kėdės priaugęs vyr. gydytojas įsivaizduoja esąs savo karalystės valdovas.
Neabejoju, kad V. Andriukaičiui pavyks sutvarkyti ir tai, bet pirmiausia, ką turėtų padaryti ministras, – sugrąžinti sveikatos apsaugos sistemą pacientui. Sugrąžinti, nepaisant riksmų ir bauginimų apie grįžimą į sovietmetį, rypavimų apie mistinį pasirinkimo laisvės varžymą ar net nesantuokinius vaikus.
Habil.dr., profesorius Vacys Sadauskas yra Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordino kavalierius, A. Šveicerio pasaulio medicinos akademijos tikrasis narys, nusipelnęs Lietuvos gydytojas
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
