Kur link suku? Ogi šįryt ir aš su gėles nuo lentynų šluojančiais vyrais sukiojausi netoliese biuro įsikūrusioje parduotuvėje. Kadangi esu moteris, man gėlės ir šokoladas - neprivalomi atributai, tačiau apsipirkti reikia. Savaime suprantama, kaip visuomet reikia to vieno vienintelio džiovintų vaisių pakelio nuo viršutinės lentynos. Deja, gamta neapdovanojo iš pažastų dygstančiomis kojomis, tad eilinį kartą keiksnojau per aukštas parduotuvių lentynas, prastą pardavimų strategiją – skaniausius produktus užkelti kuo aukščiau - ir svarsčiau nuosavo verslo idėją – pasiūlyti prekybos centrams įsigyti mobilias kopetėles žemesnio ūgio pirkėjams. Staiga prie manęs prišoko jaunas vaikinas. „Leiskite padėsiu!”, - sušuko jis.
Jau ketinau išdidžiai atsisakyti, tačiau tokią dieną juk galima pabūti tiesiog moterimi. Vaikinas ne tik nukėlė nuo lentynos džiovintų ananasų pakelį, bet ir padėjo susikrauti krepšį, panešėjo jį iki automobilio. Tiesa, pakeliui supratau, kad šiandien tokių vaikinų šioje parduotuvėje ne vienas. Jie zuja tarp prekystalių ir siūlosi padėti moterims apsipirkti. Turėjau pripažinti, kad tai ne tik originalu, bet ir pakelia nuotaiką. Šiandien rytą man reikėjo tik tų vienintelių ananasų pusryčiams, o ne tulpių. Be to, trumpam aplankė jausmas, kad ir šiandien dar yra žmonių, kurie gali užkalbinti tiesiog parduotuvėje.
Šios istorijos moralas paprastas – mieli vyrai, užuot leidę pinigus brangiems saldainiams ar vakarienei kartą metuose, geriau šią dieną pastumkite prekių vežimėlį ar nukelkite nuo lentynos mylimosios pamėgtus ryžių sausainius. Garantuoju, kad ir kokia savarankiška mylimoji bebūtų, jaustis vyro mylima moterimi jai patinka.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
