Mes žinom ir tokius pavyzdžius, kai moteris yra tik namų vergė, jai neleidžiama mokytis, rodyti savo veido, ji gali būti kelintoji žmona, laukianti vyro dėmesio pagal grafiką, nes su tradicijomis nepasiginčysi.
Kodėl žmonijos silpnosios lyties socialinė padėtis pasaulyje tokia skirtinga?
Viskas prasidėjo nuo to uždrausto medžio vaisiaus paragavimo Edeno sode. Adomas pasielgė ne visai džentelmeniškai ir gindamasis nuo Dievo bausmės, kaltę suvertė žmonai: „Moteris, kurią Tu man davei, davė man nuo to medžio ir aš valgiau“.
Ach, vargšė Ieva liko kalta, kad vyras kažkur blūdinėjo ir nepadėjo jai atsispirti nuo gudrios gyvatės gundymų, todėl užrūstino patį Dievą ir buvo jai griežtai pasakyta: „Aš padauginsiu tavo nėštumo vargus ir su skausmu tu gimdysi vaikus, tave trauks prie tavo vyro, o jis tau viešpataus“. Tada ir prasidėjo ilga kelionė per amžius, kurioje moteris visada jautėsi nesaugi, nes Adomo palikuonys neblogai įsijautė į savo vaidmenį – viešpatauti ir darė tai be didelio sąžinės graužimo, pasinaudoję užsirūstinusio Dievo leidimu.
Buvo laikai, kai atsikėlę maldai išrinktosios tautos vyrai, pirmiausia padėkodavo Aukščiausiajam, kad jie ne šunys, ne svetimtaučiai ir ne moterys. Rytų kraštuose daugelis moterų dieną ir naktį nešiodavo visas sukauptas brangenybes su savimi, nes jei viešpataujančiam vyrui kas nepatiks, jis nusilenks į keturias pasaulio puses ir viskas – skyrybos be teismo ir turto padalinimo, eik šalin ir tokiai atstumtajai nelikdavo laiko nei mantai susikrauti.
Pasaulis keitėsi, vystėsi, buvo užtvindytas, žlugdavo po išsiveržusių vulkanų lava ir vėl pakildavo kaip sfinksas iš pelenų gyvenimui, kol Dievo rūstybė nurimo ir atsiuntė Jis savo Sūnų – Jėzų, kad išgelbėtų besididžiuojančius, pasiklydusius vyrus ir vargšes, prislėgtas moteris.
Viešpataujantiems vyrams nepatiko toks naujas Dievo planas. Kartą Jėzaus teismui jie atvedė sugautą svetimaujant moterį, norėdami patikrinti kaip Jis vykdys Mozės įstatymą – užmėtyti tokias akmenimis.
Kai vyras vadovaujasi Išmintimi, jis gali tobulinti įstatymą, keisti pasaulį į gerąją pusę, parodyti gailestingumą, todėl įtūžusiai miniai Jėzus atsakė: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegul pirmas sviedžia į ją akmenį“.
Nuo tada, visose pasaulio šalyse, kur yra gerbiamas Jėzaus mokymas, susigėdę ir dėl savo neskaistumo, vyrai nebedrįsta kaltinti vien moterų, nebesisvaido akmenimis, nes: „laikas mėtyti akmenis, laikas juos rinkti“. Taip buvo padėtas žmonių lygiateisiškumo pamatas.
Šalyse, kuriose krikščionybė nėra valstybės palaikoma religija, moterys vis dar nepažįsta savo tikrojo Gelbėtojo. Žiniasklaidos informacija aiškiai parodo skirtingą gyvenimo supratimą, religinių tradicijų įvairovę pasaulyje ir su tuo susijusią moters padėtį visuomenėje.
Šiais laikais lygiateisiškumo tarp vyro ir moters įgijimas civilizuotose demokratinėse šalyse įsivaizduojamas dvejopai.
Vienos solidarizuojasi su anų laikų moterimi, kuri laistė ašaromis Jėzaus kojas, bučiavo jas ir šluostė savo plaukais, tuo išreikšdama savo ir per amžius gyvenusių beteisių padėką Jam už užuojautą ir išgelbėjimą.
Kitos mano, kad tik savo jėgomis išsikovojo laisvę ir lygybę, dažnai net pamiršta moterišką kuklumą ir žemina vyrus, tokioms neblogai priminti – madam, aš vis tik Adomas. Tegul ekstremalios feministės pabando atsiplėšti rūbus ir pasirodyti šalyse, kur vyrai vis dar viešpatauja, matyt, nereikia net priminti, kokios būtų pasekmės – bausme, vien apspardytu užpakaliu, jos neišsisuktų.
Tikroji moters išlaisvinimo epopėją tęsiasi iki dabar, kai ji supranta ir pasako iš širdies: „Jėzau, Tu esi mano tikrasis Gelbėtojas“, tuomet per Jo malonę ir gerumą, net iki galo nesuprantant kodėl vyrams iš rankų išslysta akmenys jai sunaikinti, jie pakeičia požiūrį į ją, vietoj prakeikimų iš jų lūpų liejasi žodžiai: „Tu graži mano mylimoji, tu graži, tavo akys kaip balandėlės spindi iš po garbanų, tavo lūpos kaip raudonos juostelės, o kalba meili, tu graži mano mylimoji ir nėra tavyje dėmės…“ Taip sakydami vyrai ir iš moters laukia tikros paramos, meilės, supratimo, bendradarbiavimo, kad lygiateisiškai, vienas kitam padėdami patarimu, ar gal draugišku šaržu, galėtų kurti vis geresnį gyvenimą.
Visas mielas Lietuvos moteris sveikinu su kovo 8- ąja.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
