Norėčiau pateikti vieną pasiūlymą. Taip jau susiklostė, kad aš ir daug mano bičiulių senatvėje likome vienos. Kai kas iš mūsų niekada neturėjo šeimos, kai kurių vaikai jau pasimirė arba išvyko už Atlanto.
Kol kas dar esame pajėgios savimi pasirūpinti, bet ar ilgai? Jėgos senka. Nors per visą gyvenime turime sukaupusios šiokio tokio turto (namus, butus ir pan.), nebus kam jų palikti po mirties. Jaunesnių artimų giminaičių ar gerų draugų, kurie galėtų (norėtų) mumis pasirūpinti, neturime, todėl manau, jog šis mano pasiūlymas būtų labai aktualus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija galėtų įsteigti kažką panašaus į banką. Jame (kartotekose) būtų galima kaupti duomenis apie piliečius, norinčius pasirūpinti senute arba senuku, kurie testamentu paliktų savo globėjams turtą. Globėjai turėtų būti bent minimaliai patikrinti, pavyzdžiui, ar jie nėra teisti.
Senjorams turėtų būti sudaryta galimybė kreiptis į šį banką ir pagal gyvenamą vietą, o gal net ir kitus svarbius kriterijus, pasirinkti sau globėją. Esu įsitikinus, kad tokiu būdu sumažėtų apgautų vyresnio amžiaus žmonių kiekis, geriau būtų sprendžiama ir senų žmonių priežiūros ir globos problema. Išloštų žmonės ir valstybė.
Nes man ne vis tiek, kas po mano mirties paveldės mano gražų namą ir kitus mano gyvenimo triūso vaisius.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
