Pradžioje galvojau, kad pašalpos pinigai nemaišo, juk vis - iš dangaus ir ne šiaip sau. Dabar labai sunerimau, nes nežinau, kam esu priskiriamas. Pašalpos jokios gyvenime nesu prašęs, bet invalidumo „pensiją“ man moka socialinė rūpyba. Vadinasi, aš esu socialiai remtinas, liaudiškai tariant – „pašalpinis“?!
Kadangi, kaip minėjau, invalidumą gavau būdamas dar vaikas ir negalėjau pats nuspręsti, ar man jo reikia, dabar susidūriau su šiokiomis tokiomis problemomis. Esu žmogus labai principingas ir niekada nesu skolinęsis nė vieno lito per gyvenimą net iš savo tėvų. Jau net nekalbu apie tai, kad nesu paėmęs už dyką nė lito net iš labai artimo asmens.
Bet grįžtu prie reikalo esmės: šiomis dienomis yra masiškai skalpuojami „pašalpiniai“, kurie gauna kažkokius pinigus iš valstybės. Ne viena TV laida viešai skalambijo, kad pašalpą gaunantis asmuo negali turėti net automobilio. Sunerimau ir aš. Aš turiu automobilį, turiu žemės sklypą, ruošiuosi statyti namą. Žinoma, visa tai - už legaliai gautas ir sutaupytas pajamas. Ir gyvenu tikrai neblogai. Bet juk esu „pašalpinis“!
Ne, pamaniau. Aš neleisiu net sau įsivaizduoti, kad toks esu, ir paskambinau į socialinės rūpybos skyrių, kuris man moka tą pašalpą. Teko gerokai pavargti, nes kai tik pasakydavau, kad esu invalidas, gaunu invalidumą iš socialinio skyriaus ir noriu jo atsisakyti, išgirsdavau atsakymą: „Kodėl?“
Kai pasakydavau, kad gal tų didelių 270 Lt per mėnesį kažkam labiau reikia nei man, gaudavau atsakymą, kad skambinčiau kitu numeriu. Pagaliau iš dešimto ar penkiolikto karto man pavyko pašnekėti su socialine darbuotoja, kuri pasirodė kompetentinga. Ji, išklausiusi mano argumentus, pasakė, kad atsisakyti invalidumo negalima! Esą galiu paremti kitus žmones savo noru už šiuos pinigus, bet atsisakyti pašalpos negaliu.
Bandžiau jai paaiškinti, kad aš gyvenu gerai ir nusprendžiau atsisakyti šių pinigų ir taip palikti galimybę juos gauti kitiems. Bet darbuotoja (tikrai labai maloni moteris) tik dar kartą pakartojo, kad galiu šiuos pinigus skirti vargšams ar panašiai savo nuožiūra, bet jų atsisakyti negaliu.
Man įdomu – ar nepateksiu į prokurorų ir žiniasklaidos spąstus vėliau, kai pradėsiu statytis namą? Juk „pašalpinis“, kaip girdėjau, negali net automobilio turėti!
***
Lina Burbaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja:
„Visų pirma, norime patikinti žmogų, kad jo gaunama išmoka nėra socialinė parama nepasiturinčiam. Šiuo atveju tai yra šalpos pensija, mokama kaip asmeniui, pripažintam iš dalies darbingu iki 24 metų, netekusiu 45-55 proc. darbingumo. Ji skiriama visai kitais pagrindais ir, tuo labiau, jis tikrai neturėtų savęs priskirti prie tų žmonių, kurie piktnaudžiauja socialine parama. Šios rūšies šalpos pensija mokama netestuojant pajamų ir turto, todėl pareiškėjas visiškai teisėtai gali gauti ir šią išmoką, ir kitų, taip pat turėti pajamų iš darbo santykių.“
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
