Tačiau jeigu auklėtoja klaustų ar net kaltintų mane, kodėl nedalyvauju ir neprisidedu prie užklasinės veiklos (dainavimo, šokio ir pan.), atsakymas būtų paprastas: kaip gali norėti dalyvauti ten, kur bloga aplinka, tavęs nemėgstantys žmonės, nedraugiški ir net netolerantiški kitiems? Nors sako, kad dar ir kokie jie tolerantiški! Net vimdo toks jų veidmainiškumas.
Kaip gali sakyti, kad tavo didžiausia vertybė – tolerancija, kai pats kiekvieną dieną šaipaisi iš kitų ir nepriimi kitokios nuomonės?
Gali dalyvauti kokioje nors užklasinėje veikloje, nors ji tau net ir nelabai sekasi, kai ten draugiškas kolektyvas, linksma ir smagu kartu būti. O ne tokioje, kai iš karto susidaroma nuomonė apie kitą net nepabandžius suprasti to žmogaus ir jis imamas engti. Ar gali norėti būti tokioje grupėje, kuri nepriima kitokių žmonių? Ne! Ir tikrai netrokštu su tokiais žmonėmis pasilikti dar ilgiau, kai galvoji, kad ačiū Dievui, pagaliau baigėsi pamokos ir nebereikės su jais būti.
Suprantu, ir pati esu netobula, bet bent jau turiu pagarbos kitiems! Ir neburbu sau po nosimi, jei reikia kiek pasislinkti, kad praleisčiau kitą žmogų. Ir nepuolu jo vadinti „lopu“, jei jis stovi šalia mano kėdės ir trukdo atsisėsti. Dievaži, kur dingo mandagumas, jau net nekalbu apie etiketą!
Kaip juokinga darosi, kai šitie žmonės taip uoliai dalijasi konkursui sukurtu savo plakatu prieš patyčias, tiesiog imk ir apsiverk. Kaip gali tikėtis (nors turbūt niekas ir nesitiki), kad jų plakatas ką nors pakeis, kai pats neturi tolerancijos?
Labiausiai prisidėtum prie akcijos prieš smurtą, kuomet pats puikiai tai suprastum bei taip nesielgtum. Bet baik tu! Kam to reikia, kai už plakatą siūlomas prizas?
Bet ar mums reikia to prizo, saldainių ar kažkokio kito daikto, kai ir taip esame pertekę patogumais? Turbūt kažkam reikia, bet ne man.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
