Tą dieną aš labai bijojau... labai. Mane iškvietė į Valstybinę mokesčių inspekciją - VMI. Prisikroviau pilnus du krepšius visokių dokumentų, blankų, lapų, kuriuos supranta tik mano buhalterė. Aš užtrenkiau namo duris. Rankos iki žemės nukaro nuo sunkių nešulių, o aš ėjau, bijojau ir ėjau.
Atėjau, apsidairiau, nustėrau, išsigandau ir laukiau už durų. Klausiau ir girdėjau: „Jie kalbėjo apie naujus tikrinimus, apie tai, kaip išgauti, išsiurbti iš žmonių pinigus, surinkti, sunešti, atnešti, paimti... nubausti ir bausti... Kalbėjo, kaip kuo daugiau išgauti mokesčių iš tuščių žmonių sąskaitų“
Niekada dar gyvenime taip nebijojau, kaip tą akimirką. Pasirodo, tai, ką kalbėjo kiti, buvo tiesa. Žmonės, kurie turėtų dirbti mūsų labui, taip išgąsdino mane, jog aš bijojau pajudėti. Stovėjau, galvojau, ar man pasilikti, ar bėgti, o gal tegul prasiveria žemė ir praryja mane...
Bet svarbiausia yra suvaldyti baimę pačiame jos pike. Mes dar nesusidūrę su grėsme viską pervertiname, o mūsų vidiniai perversmai ir nesavi įsitikinimai verčia bijoti kitų žmonių pasakojimų. Pavyzdžiui, mes bijome bitės dūzgimo, bet ne pačios bitės.
Prasivėrus VMI durims, išėjo susiraukusi moteris, kuri bandė žvilgsniu mane įbauginti, pakirsti kelius, o mums įėjus pasiūlė atsisėsti. Susmukau ant kėdės kaip koks bulvių maišas, o kai pradėjo manęs klausinėti, atrodžiau kaip „runkelis“... Nieko neatsakiau, o tada ji susižėrė visus blankus, liepė ant kiekvieno pasirašyti ir išvijo mane paskyrusi kito pasimatymo datą.
Tik išėjęs per duris atsipalaidavau, nusispjoviau per kairįjį petį ir pradėjau galvoti bei analizuoti savo pirmąjį susidūrimą su VMI, susidūrimą su valdininku, su tuo „parašo dievu“ ar „įstatymo sergėtoju“ ar .... Juk pinigus uždirbu jiems aš, klūpiu, plušu, braukiu prakaitą, riedantį per kaktą, ir vėl lenkdamas nugarą dirbu su kastuvu, grėbliu, plaktuku ar vairuoju mašiną vežiodamas picas, ar sėdžiu prie kasos ir girdžiu pypt pypt...
Daug skaičiau, tyrinėjau, mąsčiau ir galvojau, studijavau ir prisiminiau tuos, kurie mokė ir ko mokė. Nežinai – paklausk, nesupranti – paskaityk du kartus, nemoki – paprašyk pagalbos, nepakeli – pasikviesk draugą – kolegą...
Kitą kartą vėl stoviu prie VMI durų. Paklausite, ar bijau. Truputį, bet tik savęs, o ne jos, tos piktos moteriškės. Pradėjome dialogą, ne kaip praėjusį kartą - monologą, kur kalbėjo tik ji. Kalbėjomės, ir jos veide mačiau šypseną, o savyje pajutau pasitikėjimą tuo, ką darau, ką esu padaręs. Juk taip paprasta kalėtis, suprasti, įsiklausyti, išgirsti tai, kas yra sakoma. Dialogas išgelbėjo mūsų santykius.
Man visgi trūko kelių parašų ant vieno ar dviejų blankų. Gavau kelių šimtų litų baudą. Sumokėjau. Nepykau, nes gavau neapsakomos patirties vesti dialogą su tuo, kuris sėdi aukščiau. Paimti ir duoti suprasti, jog be manęs jis negalės egzistuoti. Taip. Be žmogaus neegzistuos valstybė, be baimės mes negalėsime savęs sustiprinti ir, paėmę visą sukauptą jėgą, pasakyti: „Jūs dirbate Mums“.
Daugiau niekada nebijojau eiti į jokias „įstaigas“, netgi jeigu rankos būdavo pilnos, aš duris koja atidarinėjau.
Pradėkime vertinti tuos, kurie dirba „juodžiausius“ darbus. Atidarykime jiems duris, paspauskime ranką, pradėkime dialogą, sušildykime puodeliu arbatos... Pradėkite dirbti Mums, žmonėms. Pradėkime šnekėtis.
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Gintautas Muznikas: "Tenka apgailestauti, jog kai kurių galvose vis dar gajūs iš senų laikų užsilikę įsitikinimai, jog VMI tėra susidorojimo, verslo žlugdymo įrankis. Tačiau šiandien, būdama viena pažangiausių valstybinių institucijų Lietuvoje, VMI pirmiausia siekia tapti patikimu partneriu ir patarėju – padėti gyventojams ir verslui tinkamai vykdyti įstatymų numatytus mokestinius įsipareigojimus valstybei.
Dar 2007 m. Valstybinė mokesčių inspekcija viena pirmųjų institucijų šalyje patvirtino „Mokesčių mokėtojo aptarnavimo standartą“, kuris nusako visų institucijos darbuotojų elgesio normas bei aptarnavimo sąlygas, ir kuriuo siekiama sėkmingo ir sklandaus bendradarbiavimo su mokesčių mokėtojais. Patvirtindama šį standartą, VMI įsipareigojo suteikti mandagų ir kokybišką aptarnavimą tinkamoje aplinkoje, teisę būti išklausytiems, suteikti operatyvią pagalbą sprendžiant iškilusias problemas bei neturėti išankstinių nuostatų mokesčių mokėtojo atžvilgiu. O taip pat užtikrinti objektyvų, visapusišką ir teisingą skundų, konfliktų ir kitų klausimų sprendimą. Paprastai tariant, vykdydami savo funkcijas, tarp jų ir kontrolės, vadovaujamės bendromis etikos normomis bei geranoriška pagalba vieni kitiems.
Kartais pasitaiko jautrių ir skausmingų situacijų mokesčių mokėtojui, ypač tuomet, kai priimami sprendimai yra ne jo naudai. Tokiu atveju, mokesčių inspektoriui tenka atitinkamai pasiruošti, kad ne itin malonią žinią praneštų mokesčių mokėtojui. Šiose situacijose VMI specialisto arogancija ar nepagarba mokesčių mokėtojui yra itin netoleruotina.
Siekiant išvengti tiek vienai, tiek kitai pusei nemalonių situacijų, kilus neaiškumams dėl apskaitos ar mokesčių mokėjimo, kviečiu konsultuotis su mokesčių inspekcijos specialistais. Taip išvengsime nesusipratimų ateityje. Tam, kad galėtume produktyviai bendradarbiauti ir spręsti iškilusias problemas reikia abipusės pagarbos.
Jeigu Jūs, besilankydami mokesčių inspekcijoje, susiduriate su netinkamu VMI specialistų elgesiu, raginu informuoti apie tokius atvejus. Tai padaryti galima užpildžius aptarnavimo vertinimo anketą, parašius savo pastabas atsiliepimų ar pageidavimų knygoje arba paskambinus VMI Pasitikėjimo telefonu 1882".
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
