O Remigijus, nuo pat atsikraustymo į mūsų gatvę buvo konfliktiškas ir nesutarė nė su vienu aplinkiniu. Pasak jo, čia gyvena negrai ir mužikai.
Po teismo, už Editos palaikymą, man kieme buvo supjaustytos visos keturios automobilio padangos. Policija nieko nepadarė, nes pritrūko įrodymų. Gal po metų, mano žmonai važiuojant gatve užgeso automobilis. Priešais atvažiavęs Remigijus užsipuolė žmoną, apspardė automobilį (neva kad jį patrauktų nuo kelio). Visą konfliktą matė gatvėje stovėjusi žmonos mama ir mano du nepilnamečiai vaikai.
Pranešiau policija, buvo padarytos nuotraukos. Policijoje byla buvo nutraukta, nes, pasak pareigūnų, nėra konfliktą mačiusių liudininkų, o mano uošvė yra šeimos narys ir negali būti liudininke.
Dar po metų, vakare važiuojant pro Remigijaus namą, į mašinos stiklą „atskrido“ akmuo ir suskaldė mašinos priekinį stiklą. Kaimynai matė, tačiau byla vėl buvo nutraukta, nes buvo tamsus paros metas ir kaimynai „negalėjo“ matyti, ar tai tikrai Remigijus metė akmenį.
Dar po metų Remigijus mane užsipuolė darbe, neva aš jam kažkur sukėliau avarinę situaciją. Per konfliktą biure įskėlė spintos stiklą, sulaužė darbo kėdę bei perplėšė megztinį. Visą tai matė kolegė. Teismas nubaudė Remigijų už chuliganizmą ir skyrė baudą. Po teismo kitos dienos vakare man buvo išlaužtos namo durys. Policija tyrimo nepradėjo, nes nebuvo liudininkų.
Dar po metų Remigijus man išdaužė mašinos posūkio stikliuką. Visa tai matęs kaimynas paliudijo teisme ir vėl Remigijus buvo nubaustas už chuliganizmą, bei turėjo man atlyginti patirtą žalą. Remigijus sprendimą apskundė aukštesniam teismui, bet šis skundą atmetė ir paliko galioti ankstesnio teismo nutartį. Po teismo vėl buvo supjaustytos visos keturios automobilio padangos. Kaip visada, policija nieko nepadarė, nes nėra liudininkų.
Vis dėlto Remigijus žalą per antstolį privalėjo atlyginti. Kaip dabar pamenu, ketvirtadienį į mano sąskaitą buvo pervesti pinigai, o naktį iš penktadienio į šeštadienį buvo supjaustyti mano mamos 22 šienainių ritiniai bei dyzelinu sulaistyta vasaros pavėsinė. Ir vėl policija Remigijaus pusėje.
Šiemet sausio pradžioje paryčiais degė Remigijaus ūkinis pastatas. Apie gaisrą sužinojau, kai paskambino kaimynė. Ryte vos prabudęs buvau iš lovos išverstas policijos pareigūnų ir sulaikytas. Nors Laikinojo sulaikymo kamerų yra ir Kelmėje, bet dėl nepaaiškinamų priežasčių buvau išvežtas i Šiaulių areštinę. O pareigūnas Kvedaras mane apklausė tik po 24 valandų. Mane sulaikant, namie liko be priežiūros du mažamečiai vaikai.
Šiuo metu laukiu ekspertų išvadų.
Kitą rytą po mano sulaikymo Remigijus užsipuolė kaimynę, išlaužė duris, pabalusiom akim puolė kaimynę Editą, šaukė, kad ją užmušiąs. Konflikto metu buvo sumuštas jos draugas Aurelijus. Konfliktą matė gal 5-6 kaimynai.
Yra net filmuota medžiaga, kaip Remigijus grasina, kad su visais susidoros. Į įvykį buvo iškviesta policija. Remigijus policininką išplūdo necenzūriniais žodžiais. Pareigūnas nesiėmė jokių veiksmų, kad įsisiautėjusį chuliganą sutramdytų.
Ryte visi kaimynai nuvažiavo tiesiai pas Kelmės komisarą Popovą su filmuota medžiaga. Dabar byla jau prokuratūroje - dėl viešos tvarkos nesilaikymo.
Ir čia tik keletas epizodų,kaip mus „saugu“ gyvent mūsų gatvėje su policijos „pagalba“.
Šitą laišką aš rašau ne vien savo vardu, bet visų kaimynų vardu.
Turime viltį, kad bus išspręsta nesibaigianti problema. Pasak vienos kaimynės: „Jau mūsų gatvėj visko būta. Trūksta tik katafalko“.
Tfiu tfiu tfiu, apsaugok Dieve. O mes tenorime ramiai miegot, ramiai gyventi ir auginti vaikus.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
