Šį kartą taip atsitiko ir mums. Internete suradom tokią Plungėje įsikūrusią agentūrą, kuri organizuoja darbą Norvegijoje. Kai iš Dzūkijos kaimo nuvykome (apie 300 km) į Plungę, mus maloniai pakonsultavo agentūros darbuotojas.
Jo žodžiais tariant, darbas bus žuvų fabrike, nurodė net būsimą atlyginimą, gyvenamąją vietą. Kaip visose teisinėse įstaigose, pasirašėme sutartį, dviese sumokėjome po 720 Lt. Nuo kelionės išvargę ne itin įsigilinome į visas sutarties sąlygas – tuo labiau kad buvome užtikrinti, jog viskas legalu ir aišku.
Atsigavę nuo kelionės nuovargio pradėjom atidžiai studijuoti sutartį. Kuo daugiau skaitėm, tuo labiau kilo nerimas, kad esam apgauti. Sutartis buvo taip suktai surašyta, kad ją perskaityti ir iš karto suprasti – ne taip paprasta. Pavyzdžiui, „Paslaugos gavėjas pretenzijas dėl nekokybiškai suteiktos paslaugos pateikti raštu ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo momento, kai paaiškėja, kad konsultavimo paslauga suteikta nekokybiškai“(stilius netaisytas)(2.10 punktas). Jeigu pralauki 10 darbo dienų, nepareiški pretenzijos raštu, sutartis nustoja galioti.
Nereikia būti saliamonu, kad suprastum, jog tos pretenzijos tu paprasčiausiai neturi galimybės pareikšti(tuo labiau raštu), nes kelionė pirmyn ir atgal kainuoja ne litą ar du, o ir sutarties laikas dar nesibaigęs.
Besibaigiant sutarties terminui (10 darbo dienų, per kurias buvo žadėta, kad paskambins ir patikslins išvykimo laiką) – pasiimti reikės apie 300 eurų porai savaičių pragyventi, kol gausime atlyginimą ir iš kurio bus atskaičiuota už gyvenamąjį plotą...
Kai dar galiojant sutarčiai bandėme aiškintis telefonu, buvo pasakyta, kad „sutartis dar nesibaigė, derinama su darbdaviais, darbas bus, na, gali atsitikti ir taip, kad ir pasibaigus duotam terminui“. Deja, derybos davė nulinius rezultatus.
Absurdiškiausias pasirodė 6.6 punktas: „Nė viena iš šalių nėra atsakinga už savo įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdymą dėl force majeure (kaip išsiaiškinau, dėl nenumatytų aplinkybių – mano pastaba) aplinkybių pagal Lietuvos respublikos įstatymus.
Norisi retoriškai paklausti:
1. Kiek tokių apmulkintųjų kaip mes Lietuvoje?
2. Kaip ilgai gali teisinėje valstybėje egzistuoti tokios UAB?
3. Ar ne per didelis atlyginimas konsultantui už – 0,5 val. konsultaciją 720 Lt (kadangi mes buvom dviese, tai – 1440 Lt)?
Suprantame, kad buvom apgauti, bet nenorime, kad mūsų klaidas kartotų kiti.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
