Tai natūralu. Būtų labai neįdomu, jeigu visi žmonės būtų vienodi. Visais laikais žmonių visuomenės buvo labai margos. Tik labai svarbu, kad pirmoji grupė sudarytų didžiąją visuomenės daugumą. Kitaip tariant, kritinę masę. Tik tuomet visuomenė gali būti aktyvi, tikėtis progreso ir nuspėjamos ateities.
Šiuo metu mūsų visuomenę galima traktuoti kaip sergančią. Tai labai akivaizdžiai liudija daugelis reiškinių, kurie dabar pasireiškia mūsų visuomenėje: menkas visuomenės narių pilietiškumas, paradoksalus, nenuspėjamas rinkėjų elgesys, neskyrimas melo nuo tiesos ir t.t. Kaip bebūtų liūdna, tačiau ši visuomenės dalis, sprendžiant pagal aukščiau minėtus požymius, yra labai reikšminga. Tai – mūsų paveldas. Ilgų okupacijos dešimtmečių rezultatas.
Pokariu vyrams užtekdavo 0,25 litro butelio degtinės
Aš dar atsimenu prieškario laikus, todėl galiu palyginti, kokia buvo visuomenė tada ir dabar. Bene svarbiausias skiriamasis bruožas – polinkis nesaikingai vartoti alkoholį ir su tuo susijusi tinginystė. Negaliu teigti, jog prieš karą Lietuvoje niekas nevartojo alkoholio. Šį narkotiką vartojo ir tada, tik ne tokiais kiekiais ir ne taip dažnai, kaip dabar. Per šventes ar talkos metu porai vyrų užtekdavo 0,25 litro buteliuko ir būdavo linksma.
Žalingas įprotis be saiko vartoti alkoholį ryškiai sumažina žmogaus darbingumą. Tokių pavyzdžių dabar Lietuvoje per akis. Provincijoje šiuo metu yra daug bedarbių, tačiau ūkininkui surasti sezoninį darbininką labai sunku. Esmė čia ne tik neadekvačios pašalpos, o tai, jog šiems žmonėms darbas yra ne malonumas, o sunki prievolė ir kančia.
Kodėl dabar taip nesaikingai geriama? Manau tam yra daug priežasčių. Neskaitant istorinių ir socialinių, bene pagrindinė priežastis – farmakologinė. Labai nesigilinant į mokslines problemas, tas priežastis trumpai būtų galima paaiškinti taip. Dažniau vartojant alkoholį, jam vystosi pripratimas ir potraukis. Kuomet per ilgesnį laiką prie alkoholio žmogaus organizmas pripranta, jis reikalauja didesnių dozių ir šias dozes toleruoja. Tol, kol sveikos kepenys.
Kitas reiškinys, kuris išsivysto po ilgesnio alkoholio vartojimo – potraukis. Jis būdingas ne tik alkoholiui, bet ir kitiems narkotikams (kodeinui, morfinui). Šiems narkotikams potraukis išsivysto žymiai greičiau nei alkoholiui. Po kurio laiko organizmas be alkoholio ar kito narkotiko jau nebegali gyventi. Jis jo reikalauja.
Kam trūksta laimės hormono?
Žmogaus smegenyse įvairių faktorių poveikyje išsiskiria endorfinai, vidiniai morfinai arba laimės hormonai. Faktorius, skatinančius endorfinų išsiskyrimą mes galime suskirstyti į racionalius ir neracionalius. Pirmieji žmogaus organizmui naudingi, o antrieji – žalingi.
Prie žalingų faktorių priskiriamas alkoholis ir kiti narkotikai... Juos vartojant išsiskiria endorfinai, žmogus jaučia euforiją. Deja, šiuo atveju žala, kurią tos medžiagos organizmui daro, nusveria tą trumpalaikį malonumą, sukeltą endorfinų. Prie neracionalių faktorių dar priskiriamas atsitiktinis seksas su nemylimu partneriu, kvailų filmų žiūrėjimas, azartiniai žaidimai.
Prie racionalių, endorfinų išsiskyrimą skatinančių faktorių, priskiriame: mėgiamą darbą, sveiką maistą, sportą, pomėgius, buvimą gamtoje, bendravimą su draugais, seksą su mylimu žmogumi, dainavimą ir šokius, gerą pirtį, saulę, jūrą, meditaciją. Harmoninga dvasinė žmogaus būsena taip pat teigiamai veikia šiuos laimės hormonus. Kiekvienas žmogus turėtų suprasti, kad dvasinei harmonijai, dvasinei pusiausvyrai palaikyti būtina viena sąlyga – žmogaus doras elgesys.
Daugelis žmonių neįvertina, nesupranta dvasinio pasaulio reikšmės žmogaus gyvenime. Pyktis, gobšumas, pavydas - reiškiniai, su kuriais susiduria neretas. Jie apsunkina žmogaus gyvenimą, paverčia jį nelaimingu. Laimingi ir džiaugiasi gyvenimu tie, kurie sugeba atsikratyti šių nepageidautinų palydovų, apsivalyti dvasinį pasaulį. Kurie suranda būdų, kaip tai padaryti. Suprantama, protingas žmogus rinksis racionalius endorfinų išsiskyrimo stimuliacijos būdus. Tuo tarpu tas, kuris su savo organizmu elgiasi ne kaip su geriausiu draugu, o kaip su priešu, griebiasi neracionalių būdų.
Čia nepaminėti socialiniai faktoriai, kurie gali turėti įtakos endorfinų gamybai ir jų išsiskyrimui. Tie, kurie lankosi Vakarų valstybėse, pastebėjo, kaip ryškiai vakariečiai skiriasi nuo mūsų. Jų veiduose matome teigiamas emocijas. Jie nuolat šypsosi, nes yra laimingi. Tuo tarpu Lietuvoje, ir kitose pokomunistinėse šalyse, žmonės paniurę, susirūpinę, nelaimingi. Deja, to jau negalime paaiškinti vien ydingu buvusios imperijos paveldu. Dažniausiai tai - mūsų vyriausybių prasto vadovavimo rezultatas. Vyriausybių, kurias patys ir išsirenkame.
Žmogaus gyvenimas trumpas. Protingas žmogus elgiasi taip, kad per tą neilgą laiką, kuris jam skirtas šioje žemėje, jis jaustųsi laimingas. Toks žmogus puikiai jaučia savo organizmą, žino jo poreikius, jo silpnąsias vietas ir daro viską, kad būtų sveikas. Jis supranta, kad sveiko, besidžiaugiančio gyvenimu žmogaus ir imunitetas stiprus. Tai savo ruožtu apsaugo nuo daugelio susirgimų. Tuo tarpu kitas elgiasi taip, lyg jis būtų savo organizmo priešas. Daugelis žino, kad ne tik alkoholis, bet ir nikotinas labai kenkia kraujagyslėms ir dažnai sukelia plaučių vėžį, tačiau vis tiek rūko. Nori mesti rūkyti, tačiau tam trūksta valios.
Kitas, nusivylęs gyvenimu, skandina save alkoholyje. Gyvenimas jam praėjo pro šalį, nes kitokio gyvenimo jis nesugebėjo susikurti. Nebuvo tam nei valios, nei noro. Jis tik plaukė pasroviui. Tokių yra visur. Visose pasaulio šalyse ir visose valstybėse. Net ir turtingiausiose. Deja, jiems padėti ne visuomet įmanoma. Yra sakoma: kaip pasiklosi, taip ir išmiegosi. Prieš kaltinant ką nors dėl savo nesėkmių, pirmiausiai atsigręžkime į save ir mokykimės ne iš savų, bet iš svetimų klaidų. Tačiau ir savo klaidas reikia ne tiktai pripažinti, bet iš jų ir pasimokyti.
Idealių žmonių nėra, bet...
Nuo čia minėtų veiksnių priklauso ir šeimos – pagrindinės mūsų valstybės ląstelės, gyvenimas. Jeigu šeima nedarni, jeigu nuolatos kyla barniai, trankomos durys ir daužomos lėkštės, tuomet kenčia ne tiktai patys sutuoktiniai. Dar labiau kenčia jų vaikai. Juos dar negimusius, stipriai veikia tokia neigiama atmosfera ir nuolatinė įtampa tarp sutuoktinių. Vėliau jie auga ir mokosi kaip nereikia gyventi, todėl labai sunku tikėtis jog ir jie, augdami tokioje šeimoje, bus laimingi. Tuo tarpu, jeigu tarp sutuoktinių vyrauja santarvė ir abipusė meilė, jų šeimyninis gyvenimas bus laimingas.
Idealių žmonių nėra. Kiekvienas žmogus turi daugiau ar mažiau trūkumų ir ydų. Jeigu abu sutuoktiniai laimingi ir myli vienas kitą, o jų emocijos subalansuotos, tie trūkumai neišryškinami ir neakcentuojami.
Kai kas aiškina, kad sutuoktinių gyvenime gali būti trys situacijos: 1. Jeigu abu sutuoktinai myli vienas kitą, šeimoje bus darna ir abipusė meilė; 2. Kai vienas sutuoktinis myli, o kitas ne, tuomet šeimoje bus barniai; 3. Kuomet nemyli nei vienas, tokioje šeimoje bus ne tik barniai, bet ir smurtas.
Dažniausiai gyvenime klaidas daro tie, kurie neskiria aistros nuo meilės. Aistra – geismo patenkinimas. Ji trumpalaikė. Tuo tarpu meilė yra dviejų žmonių sielos artumas. Aistra gali gyventi be meilės, o meilei vien aistros nepakanka. Ją stiprina dosnumas, pozityvumas, prisirišimas ir pagalba tobulėjant.
Meilė - tarsi gležna gėlė. Ją reikia nuolatos puoselėti. Didžiausias jos priešas yra egoizmas, o draugas ir bičiulis – altruizmas. Idealu, kuomet sutuoktiniai stengiasi vienas kitam kažką duoti, o ne reikalauti ar bandyti jį pakeisti. Sutuoktiniai neretai užmiršta vieną svarbų momentą – emocijos (teigiamos ar neigiamos) užkrečiamos. Jeigu vienas džiaugiasi, laimingas, tai ir jo partneriui tokia nuotaika persiduoda. Ir atvirkščiai, jeigu vienas pyksta, tas jo pyktis iššaukia partnerio atsakomąją, tokią pačią reakciją. Susiformuoja ydingas ratas, iš kurio labai sunku išeiti.
Čia tiktai keletas samprotavimų, kurie galėtų žmogui padėti, galėtų padaryti jį laimingą. Žinoma, jeigu jis pats to norės.Tik laimingi, darbštūs ir dori žmonės gali sukurti laimingą ir dorą valstybę. Valstybę, kuri turės perspektyvą ir nuspėjamą ateitį. Šie samprotavimai ne iš piršto laužti. Jie paremti ne tik literatūriniais duomenimis, bet ir laimingu sutuoktinių gyvenimu, kuris jau tęsiasi daugiau nei pusę šimtmečio.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
