Dažna pasaka anksčiau ar vėliau baigiasi. Mūsų pasaka baigėsi, kai mes – dukros – išvažiavom studijuoti. Tuomet mūsų mama atrado alkoholio glėbį. Istorija jau gan sena, gal dėl to išdrįsau kalbėti. Jau sugebu save įtikinti, kad man tai nesvarbu, ir kad manęs tai neliečia.
Dabar situacija kitokia. Graži ir darni šeima tapo beveik nebebendraujančių žmonių grupe vienoda pavarde. Kiekvienas mūsų bandymas kalbėtis, derėtis, siūlyti pagalbą, baigiasi fraze, kad „mes patys alkoholikai“.
Nesenai turėjome didelę bendrą šventę (ne visi šeimos nariai gyvena Lietuvoje, tad šventės būna dar didesnės, kai susitinkame visi). Mama ją sutiko jau „atšventusi“. Labai sunku bendrauti, nebesinori kalbėti, pasakoti, kaip sekasi, kaip kas gyvena. Nežinia, ar ji tai prisimins rytoj.
Po dešimt metų alkoholio kokteilių su raminamaisiais (receptinius vaistus mama gauna per pažįstamą vaistininkę, kuriai, švelniai tariant, vienodai, kas vyksta per naktis) turbūt net ir stipriausias žmogus neatlaikytų.
Dažnos naktys tampa mūšio lauku su įsivaizduojamais priešais artimųjų žmonių pavidale – puolimas su peiliais, veidrodžiais, indais. O jeigu tam įsivaizduojamam priešui pavyko pasislėpti, nesvarbu, bet kokie daiktai virsta pelenais, ar duženomis: telefonai, televizorius, drabužiai, nuotraukos.
Kaip gyventi, kai miegoti galima tik paslėpus visus namų peilius? Kaip gyventi, kai ryte vietoj kavos puodelio ji įsipila taurę vyno? Neduoti? Juokaujat! Pabandykit alkoholikui neduot išgerti.
Aš jau didelė, nebereikia, jog man mama kasas supintų, suknelę išlygintų. O kaip gyvent tiems, kuriems dar reikia mamos šilumos (tos šilumos ir man dar reikia), be garuojančių pietų grįžus iš mokyklos, be pusryčių kakavos, be gimtadienių, be švarių drabužių, be jokių gyvenimo džiaugsmų?
Kaip jiems augti, matant alkoholiu „garuojančią“ motiną, zombiu virstantį žmogų, kuris sulaukėja ir tampa žvėrimi, kai alkoholio per mažai ir kai per daug? Kaip ramiai miegoti tiems, kurių tėtis sugrįžta „po darbo“, „paauklėja“ mamą, o vyresnė sesuo vakarinę pasaką jiems seka daržinėje?
Europos šalyje, kur gyvenu, alkoholiką, toksikomaną ar psichine liga sergantį žmogų galima hospitalizuoti artimųjų prašymu. Ligoninėje psichiatrai tikrina jo būseną, ir, teigiama jų išvada, patvirtinama teismo sprendimu.
Lietuvoje kreipiausi į keletą psichiatrijos įstaigų, priklausomybės ligų centrą. Deja, atsakymai neigiami (tik nemanykit, jog tai jų kaltė) – priverstinės hospitalizacijos nėra, nebent su policijos įrodymu, jog žmogus yra pavojingas sau ar kitiems.
Tai reiškia, jog, kai mama puls tėtį su peiliu, jis arba turėtų suspėti išsikviesti policiją, arba nufilmuoti, kas vyksta, arba leistis būti sužalojamam. Po to važiuoti į policiją, parašyti pareiškimą, ir taip keletą kartų (jeigu „naminis alkoholikas“ iki tų „kelių kartų“ jūsų nepapjaus, nes abejoju, ar jam patiks šita procedūra).
Na, ir jeigu jums vis dėlto pavyks ligonį hospitalizuoti, per dvi dienas įvykęs teismo sprendimas gali būti ir neigiamas. O tada, turbūt, kaip Dievas duos… Kas nori gydyti pijokėlius? Juk gydymo įstaigos ir taip perpildytos! O juo labiau, alkoholikas „su stažu“ dažnai būna be darbo ir socialinių garantijų. Kas už jį mokės?
Nesenai iš gyvenimo pasitraukė nepilnametė su kūdikiu ant rankų, kurios mama net nepasigedo. Kokia normali mama „pamirštų“ savo vaiką? Taip, ši šeima buvo įrašyta į rizikos grupę. Ir kas iš to?
Kam rūpi, kad tavo tėvas, mama, vyras ar žmona yra ligonis, keliantis pavojų sau ir kitiems? Kuo nubausti tie kūdikėliai, kurie mirė uždusę, nes mama ant jų tiesiog užmigo? Kuo nubausti tie niekam nereikalingi kaimo vaikai, kurių namuose nėra šildymo, vonios ir maisto?
Bėda ta, kad prasiblaiviusi moteris gali pavirsti į rūpestingą mamą (ir įtikinti socialinį darbuotoją apie savo naujo gyvenimo pradžią be alkoholio), bet kiek ilgam?
Mano išsiblaiviusi mama irgi tampa žmogumi. Ir tie, kurie nematę, kas vyksta už uždarų namų durų, sunkiai supras, kuo gali pavirsti išgėręs žmogus.
Tik kažkodėl Lietuvoje tai yra laikoma būsena, o ne sunkia liga.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
