Manau, ne paslaptis, kad lietuviai yra tokia tauta, jog gražių, pagarbių žodžių (komentarų) kažkodėl pagaili. Nepatogių, persmelktų juodo humoro, šlykščių, netolerantiškų ir visiškai intelektualumo stygiumi pasireiškiančių komentarų katilas yra tiesiog perpildytas. Šlykštu skaityti tokius komentarus, po kurių sėdi apšalęs, susidaręs baisią nuomonę apie tavo, mūsų tautoje, visuomenėje gyvenančius žmones.
Komentarai yra skirti išsakyti nuomonę, bet didžioji jų dalis yra tiesiog šmeižimas, niokojimas, nors ir archetipinių, bet vis dėlto vertybių. Pateiksiu vieną pavyzdį, tiesa, vieną iš milijono.
Praėjusią savaitę netekome garbingo, pagarbos verto, nepakeičiamo teatro ir televizijos scenos Dievo, aktoriaus, televizijos laidų vedėjo, humoristo, maestro Vytauto Šapranausko. Žiniasklaida nuo pat ketvirtadienio mirga įvairiomis šios didžios netekties antraštėmis. Atsivertęs komentarus tikiesi pamatyti tokį patį kitų Lietuvos žmonių sielvartą ir galbūt mažytį kaltės jausmą. Galbūt norisi pamatyti ir kitus tokius pat žmones ir suvokti, kad tu ne toks vienas šioje situacijoje. Norisi atiduoti pagarbą taip, kaip tik leidžia galimybės, galbūt pasidalinti sielvartu.
Bet paskaičius lietuvių komentarus suspaudžia širdį. Mano nuomone, tokie žeidžiantys ir mažiausiai nepagarbūs komentarai, kaip (kalba netaisyta. – Red.): „Zmogus nusizude kaip ir daugelis, o ji islydi kaip didvyri!? Didvyris tas, kuris kovoja su sunkumais ir nepasiduoda“, „chroniukas...“, „Is kur tas kolukietis atsirado nesantis urna? Marskineliai su uztrauktuku, nu sakes, ka cia seimos draugas, kad gavo tokias atsakingas pareigas???“, „gert maziau reikia!!!!! Egoistas tas jusu Vytautas, vaiku gaila.“ , „Na ir neturi zmones ko veikti, kad i svetimas laidotuves vaiksto. Eikit i kina geriau.“, „Šapras jau skelbia reklamas šitoje laidoje, pipecas tv3 prodiuseriai savo darba daro, numelž ir numireli pakaruokli sau i nauda“, „kas cia per urna, kurioje jis nesamas? kaip gyvunelį kokį laidoja..“, „nyki asmenybė buvo, nykūs ir menkaverčiai jo juokeliai“... ir daugelis kitų, kurie tiesiog vimdo ir dar kartą leidžia prieiti prie išvados ir suvokti, jog vis dėlto ne kažkas kitas kaltas dėl emigracijos, netolerancijos ir tuo labiau nuolat didėjančio savižudybių skaičiaus, o mes, lietuviai.
Mes, kaip sako lietuvių patarlė, „spjaudome į tą patį šulinį, iš kurio neskaniai geriame“. Kaip sakė dainininkė Donalda Meiželytė, išgirdusi apie baisią Vytauto Šapranausko netektį: „Mes, lietuviai, skleidžiame purvą ant pačių savęs. Nustokime kenkti patiems sau, būkime, visų pirma, žmonėmis.“
Palyginimui, paminėsiu tokius užsienio tinklalapius kaip BBC, „The New York Times“, NBC. Paskaičius civilizuotų tautų komentarus ir nuomones, pasidaro aišku, kad jeigu nieko nedarysime, nekeisime ir liksime įstrigę tokioje duobėje, mums dar bus likę geri 20 metų iki tokių tautų, kur žmonės gerbia vieni kitus, toleruoja, daro viską, kas yra jų jėgose, kad padėtų ne tik artimam, draugui, bet net ir nepažįstamajam. Turėtume tik mokytis ir mokytis, imti pavyzdį, skleisti gėrį.
O dabar – klausimas diskusijai. Yra begalės internetinių diskusijų portalų, kur žmonės turi teisę išsakyti savo nuomonę, kokia ji bebūtų. Bet ar komentarams yra vieta žinių portaluose? Juk tai yra puiki erdvė užsidėti kaukę ir tarti tai, ko nė karto realiame gyvenime ir garsiai nebūtum pasakęs. Mes neįvertinam svarbos tų komentarų, galbūt jausmų tų žmonių, apie kuriuos taip juodai, šlykščiai išsakome nuomonę, komentuojame.
Negi atrodo, kad tas pats Šapras neskaitė tų komentarų, spaudimų, pašaipos iš visuomenės ir joje gyvenančių piktų kenkėjų? Skaudu pagaliau suvokti baisią realybę, kokie vis dėlto mes esame...
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
