Vidutinis moterų atlyginimas yra mažesnis nei vyrų, taip pat ekonominiame ir politiniame gyvenime jų vaidmuo vis dar yra menkas. Šeimoje moterys dažnai yra ne tik pagrindinės vaikų augintojos, buities tvarkytojos, bet ir dažnai kenčia smurtą nuo savo vyrų. Sunku kalbėti apie lyčių lygybę Lietuvoje, kai posakis „silpnoji lytis“ yra norma, o verslo ir politikos pasaulyje dažniausiai girdimas tik vyrų balsas, su keliomis išimtimis.
Paduoti ranką „silpnajai lyčiai“ sveikinantis dar yra neįprasta. Jeigu vyras domisi gėlėmis ir mėgsta žiūrėti melodramas ir apie tai prasitaria vyriškoje kompanijoje, tai yra didelė tikimybė būti išjuoktam, nes juk užsiima „bobiškais“ reikalais. Net ir stilingiau apsirengęs vaikinas gali būti pavadintas žodžiu iš „p“ raidės. Kartais susidaro įspūdis, kad dildelei daliai Lietuvos vyrų „moteriškumas“ yra silpnumo požymis, todėl vertas paniekos ir patyčių. Gal tai viena iš smurtavimo prieš moteris priežasčių?
Net kalbant apie romantinius santykius tarp vyrų ir moterų matyti ryškus nelygiavertiškumas. Paplitusi nuomonė, kad vyras turi būti medžiotojas, agresyvus patinas, kuris turi sumedžioti auką, t.y. moterį, pasyvią patelę, laukiančią, kada ji bus paimta. Kuo daugiau sumedžiojama, tuo didesnė garbė, o kuo dažniau tampama auka, tuo didesnė gėda.
Deja, dažnai pačios moterys linkusios paklusti socialinių stereotipų diktatui ir susitaikyti su savo padėtimi – „juk tai natūralu, visada taip buvo“.
Prisiėmus „silpnosios lyties“ rolę ieškoma agresyvaus patino su juodu džipu, už kurio būtų galima pasislėpti. O po to dažnai nutinka taip, kad toks vyras, vedamas medžiotojo instinktų ir ieškodamas naujų aukų, tampa neištikimas. Jei moteris pradeda konfliktuoti dėl neištikimybės ar kitų priežasčių, tai neretai su ja pasielgiama tiesiog „vyriškai“ – duodama į galvą. Galbūt čia slypi frazės „Visi vyrai kiaulės“ priežastys?
Tačiau vis daugiau moterų demonstruoja drąsą ir įrodinėja, kad jos tikrai nėra „silpnoji lytis“: sėdasi už motociklo vairo, tampa kariškėmis, verslo ir politikos lyderėmis. Tai moterys, kurios nepaklūsta socialiniams stereotipams ir nesislepia už vyrų, nes puikiai suvokia savo galimybes ir potencialą.
Visgi pokyčiai konservatyviuose kraštuose, kaip Lietuva, vyksta lėtai. Dar labai toli iki tol kol didžioji visuomenės dalis vyrą ir moterį vertins lygiavertiškai. Todėl būtina sparčiau keisti požiūrį ir griauti socialinius stereotipus. Vienas iš būdų yra įvesti kvotas moterims politikoje ir versle.
Dalis Europos šalių tokias kvotas jau yra nustačiusios. Pavyzdžiui, Norvegijoje jau nuo 2003 m. galioja įstatymas, užtikrinantis 40 proc. kvotą moterims įmonių valdyboje. Panašūs įstatymai galioje tokiose valstybėse kaip Prancūzija, Belgija ir Suomija. Tai leidžia moterims greičiau pralaužti ledus ir reikšmingai prisidėti prie verslo bei politikos procesų.
Kvotų įvedimas Lietuvoje pradėtų trinti terminą „silpnoji lytis“ iš viešosios erdvės. Tai reikštų, kad nebeliktų ir „stipriosios lyties“. Galimai sumažėtų depresijos ir savižudybės atvejų, nes vyrai nebepatirtų visuomenės spaudimo, nereikėtų niekam įrodinėti, kad yra „stiprioji lytis“, kad turi uždirbti daugiau nei žmona ir pan.
Aktyvesnis moterų įsiliejimas į visuomenės gyvenimą galėtų lemti ir agresyvumo sumažėjimą, kuris gana stipriai vyrauja Lietuvos verslo bei politikos pasaulyje. Taip pat labai svarbu, kad tokiu būdu būtų griaunami asmenybes varžantys stereotipai ir atsirastų daugiau laisvės individualiai saviraiškai. Taigi lyčių lygybė naudinga ne tik moterims, bet ir visai visuomenei.
Lyčių lygybės kritikai gąsdina, kad tokie pokyčiai suardytų kai kuriems beveik šventu tapusį „smetoniškos“ šeimos modelį, kur moters vieta „prie puodų“, pažeistų neva natūralius gamtos dėsnius. Tačiau realybė yra tokia, kad pati gamta nulemia, kiek vyriškumo ar moteriškumo genų gauna kiekvienas žmogus, o socialinė aplinka turi sudaryti geriausias sąlygas atsiskleisti individui kaip asmenybei.
Dirbtinis žmogaus formavimas pagal stereotipinį lyties supratimą ir yra ėjimas prieš pačią gamtą, natūralią žmogaus prigimtį. Todėl Lietuvoje privaloma imtis ryžtingesnių priemonių, kad išlaisvintume moteris, o tuo pačiu ir vyrus iš seksistinio mąstymo gniaužtų, jei norime laisvos, mąstančios ir darnios visuomenės.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
