Tačiau ar toks Konstitucijos keitimo projektas pats neprieštarauja Konstitucijai? Tikėtina, jog taip. Pagrindinio mūsų teisės akto 59 str. 4 d. skelbia, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų. Laisvo Seimo nario mandato sampratą net kelis kartus yra išaiškinęs Konstitucinis teismas.
Jis teigė, jog Seimo nario laisvo mandato nevalia naudoti kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį rėmusių politinių partijų ar politinių organizacijų interesais. Taigi išrinktasis Seimo narys privalo veikti išimtinai Lietuvos valstybės ir Tautos gerovei, ir negali supriešinti savo kaip Seimo nario ir jį iškėlusių ar rėmusių politinių partijų interesų. Tačiau Konstitucijos pataisos autoriai teigia, kad išstojimas iš politinės partijos ar pašalinamas iš jos prilyginamas Seimo nario mirčiai, Seimo nario mandato panaikinimui apkaltos būdu ar kietiems Konstitucijoje įtvirtintiems įgaliojimų pabaigos pagrindams.
Tad galima teigti, jog Seimo narių iniciatyva keisti Konstituciją minėtomis normomis ne tik nustatytų priešingą konstitucinei doktrinai teisinį reguliavimą, tačiau ir paneigtų vieną iš svarbiausių konstitucinių savybių, jog Konstitucija yra vientisas teisės aktas. Kitaip tariant, tokia pataisa, jei ji būtų priimta, „iškristų“ iš bendro konteksto ir sugriautų Konstitucijos kaip pagrindinio Lietuvos Respublikos teisės šaltinio vientisumą.
Galima suprasti norą bausti politiškai prasižengusius partijos (buvusius) kolegas, tačiau ar pasirinkta priemonė tokiam tikslui yra tinkama, galima labai stipriai abejoti.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
