Kuriantis šiose patalpose buvo matyti, kad grindų būklė abejotina, tačiau anuomet keisti viską iš esmės nebuvo nei laiko, nei pakankamai lėšų. Žinoma, tiek Tautmilės, tiek jos savanorių galvose visada verda planai ką praplėst, sutvirtint, pakeist, pristatyt, bet... Visų svarbiausia, kad visi prieglaudoje apsistoję keturkojai būtų sočiai pavalgę, paskiepyti, apsaugoti nuo parazitų, turėtų savo daiktelius, sergantieji būtų tinkamai gydomi, na, o kas lieka būtų panaudojama „laikinųjų namų“ sąlygoms gerinti. Tačiau kas lieka? Dažniausiai tik švilpiančio vėjo garsai kišenėse...
Jau žiemą pradėjusios skylinėti grindų plytelės rodė, kad gero nelaukti. Tačiau visai neseniai pagrindiniame kambaryje atsivėrusi skylė grindyse privertė gerokai sunerimti. Trauktis nebuvo kur. Pradėjus ardyti grindis, blogi spėjimai pasitvirtino: išpuvo pagrindinis balkis, laikantis didžiąją dalį konstrukcijos. Taip prieglauda prarado kačių kambarėlį ir pusę pagrindinio šunų kambario. Tvarkymosi ir dezinfekavimo sąlygos toje srityje tapo itin minimalios. Reikia ardyti ir tvarkyti likusią dalį kambario, tačiau to neįmanoma padaryti neatstačios jau išardytosios kambario pusės.
Žinote ko šiuo metu daugiausia yra „Tautmilės Prieglaudėlėje“? Linksmų, išdykusių ir pasimetusių šuniukų, kurie nori valgyti, katyčių, kurios viltingai laukia savo kambario ir, deja, žmonių, kurie kasdien dėl įvairiausių priežasčių nori atsikratyti savo augintinių.
Nepaisant to, tai išduotųjų ir pamestų keturkojų namai. Nors ir laikini, bet čia jiems leidžiama pasilikti iki tol, kol suras tikrus ir jų vertus šeimininkus. Juk taip svarbu, kad namai būtų saugūs, jaukūs ir šilti...
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
