Žinoma, šiuo atveju teisingiau klausti, kodėl vienas kelininkas lygesnis už kitą? O tokią „lygybę“ puikiai matome Vilniaus gatvėse. Pavyzdžiui, Žirnių gatvėje, šalia netrukus duris atversiančio „Ikea“ prekybos centro, statybos vyksta kaip reikiant – kelininkai dirba išsijuosę (bent jau kiek teko važiuoti pro tą vietą žmonės visuomet dirbo). Šaunuoliai darbuotojai ir jų vadovai supranta, kad darbą reikia padaryti laiku, kad galbūt tai vairuotojams kelia nepatogumų.
Bet to kažkodėl nesupranta Geležinio Vilko ir Goštauto gatvių sankirtoje dirbantys kelininkai. Kadangi būtent toje vietoje kasdien tenka praleisti ne vieną dešimtį kelionės į ir iš darbo minučių, apsižvalgyti galima atidžiai. Situacija liūdna: darbininkai kaip gerais sovietiniais laikais dirba darbo dienomis, darbo valandomis su pietų pertraukomis ir parūkymų pusvalandžiais. Jie akivaizdžiai binzinėja iš vieno galo į kitą, neskuba, todėl vairuotojai nervinasi, keiksnoja vienas kitą ir darbuotojus.
Kažkada bandžiau rinktis „gudrųjį kelią“ – važiuoti aplink, Savanorių prospektu. Rezultatas toks pat – eismo spūstis, mat šis kelias tapo „gudriuoju“ daugeliui vilniečių. Be to, jis paženklintas ir košmariškomis šmėklomis. Pavyzdžiui, vienąsyk Savanorių prospekte susidarė tokia eismo spūstis, kad pravažiuoti negalėjo net su kaukiančiomis sirenomis besiblaškantis greitosios pagalbos automobilis. Galbūt kažkur žmogui reikia skubios pagalbos, bet jos negali gauti dėl to, kad vieni kelininkai lygesni už kitus...
Atrodo, kad Geležinio Vilko ir Goštauto gatvių sankryžos statybos vyks dar ir kitais metais. Ar tikrai to negalima paskubinti? Kodėl žmonės turėtų kentėti dėl to, kad iš Latvijos atgabenti kelininkai tingi? O gal jie nelabai supranta, kokią reikšmę miesto infrastruktūrai turi šios gatvės? Tai klausimai, į kuriuos niekas ir nesirengia atsakyti. Visgi lygesnis prieš lygų neprivalo teisintis...
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
