Be abejo, buvo nemažai ir išgėrusių, o vienas jaunuolis šoko ypač aktyviai. Netoliese stovėjo ir trijų vyrų kompanija, kurią mačiau dar nuo renginio pradžios. Staiga vienas iš jų, pusamžis vyriškis baltais marškiniais, priėjęs pradėjo stumdyti tą linksmai su savimi šokusį jaunuolį. Iš pradžių pamaniau, kad tai „savas“, bet greitai supratau, kad klystu: prišoko likę du, jaunesni baltamarškinio draugai, ir netrukus linksmasis šokėjas jau gulėjo ant žemės, vaišinamas šešių kojų spyriais. Incidentas neužsitęsė, nes tuoj įsikišo šalia buvę šventės dalyviai, tarp jų ir aš, bei tvarką renginio metu palaikę apsaugos tarnybos „Kvintencija“ darbuotojai.
Visam „širšių lizdui“ išsisklaidžius, pamačiau netikėtą vaizdelį: trys apsaugininkai laužė rankas ir dėjo antrankius... sumuštajam. Pastarasis priešinosi ir rėkė, galimas dalykas, nelabai susivokė, kas vyksta. Vienas iš apsaugininkų prikišo jam prie nugaros kažkokį į žibintuvėlį panašų daiktą, po ko nelaimėlis susmuko ir buvo nutemptas atokiau. Mačiau, kad keletas žmonių, išsitraukę telefonus ar fotoaparatus, filmavo ar fotografavo tą smurtą, o dar keletas kažką aiškinosi su apsaugininkais.
Nuėjau pakalbėti ir aš, bandžiau sužinoti, kodėl antrankius uždėjo užpultam ir sumuštam žmogui, o ne užpuolikams, iš kurių bent vienas, tas su baltais marškiniais, toliau stebėjo koncertą ir net buvo priėjęs pasižiūrėti, kaip jo auka „pakuojama“. Apsaugininkai atrodė patys pasimetę, o vienas iš jų, pats jauniausias, pasakė, jog sulaikytasis jam sudavė (čia turbūt reikėtų ironiškai pasidžiaugti, jog sumuštajam pasisekė, kad jis spardomas ir desperatiškai besipriešindamas nesudavė nė vienam iš užpuolikų, ir pastarieji jam pretenzijų neturi). Pasakiau, kad nuimtų antrankius sumuštam žmogui ir kviestų greitąją, kitaip iškviesiu policiją. Apsaugininkai pasakė, kad policija jau iškviesta ir ji viską „išsiaiškins“.
Be manęs, buvo dar vienas blaivus vaikinas, kuris neabejingai reagavo į susiklosčiusią situaciją ir pasakė, kad jis važiuos su policija papasakoti, kaip viskas buvo. Tad būtume važiavę du įvykio liudininkai.
Atvažiavę patruliai, neklausydami aplinkui susirinkusių žmonių pasakojimų (be abejo, per koncertą sunku buvo susikalbėti), įgrūdo orientaciją praradusį žmogelį į automobilį. Rėkiau pareigūnams pro langą, ką mačiau, ir kad norime važiuoti kartu papasakoti, kas nutiko, tačiau pareigūnai buvo neperkalbami: „išsiaiškinsime“, ir išvažiavo.
Paėjau gerokai tolėliau nuo scenos ir paskambinau bendruoju pagalbos telefonu. Papasakojus visą istoriją, mane sujungė su Kauno policija. Vėl papasakojau visą istoriją. Tada sujungė su Kauno centro policijos komisariatu. Ir vėl kartojau tą pačią istoriją (keista tvarka, bet gal taip turi būti?). Man bekalbant su budėtoju, šis pasakė, jog „jau jį atvežė, veda pro duris“ ir kad sulaikytasis elgiasi neadekvačiai, lyg „pavartojęs“.
Pasakiau, kad nežinau, vartojęs jis ar ne, bet net jei ir taip, tai jokiu būdu nepateisina smurto prieš jį. Kita vertus, galima tik įsivaizduoti, kaip turėtų jaustis ir elgtis žmogus, nors ir neblaivus, bet ramiai sau šokdamas užpultas, sumuštas, gavęs elektrošoko ir po to dar tempiamas į policiją. Aš pats buvau stipriai susinervinęs vien tik matydamas visą tą absurdo teatrą.
Budėtojui pasakiau, kad yra daugiau žmonių, kurie viską matė ir, kaip ir aš, pasiruošę papasakoti, tad jis paprašė padiktuoti savo telefono numerį, kad, esant reikalui, tyrėjas su manimi galėtų susisiekti. Kol kalbėjausi, „Rebelheart“ sudainavo paskutinę savo dainą. Grįžau prie scenos, tačiau žmonės, buvę prie jos, jau buvo išsiskirstę. Dar kartą paklausiau namo susiruošusių apsaugininkų, ar jie tikrai pasakė policijai visas aplinkybes, tai yra, kad tas žmogus pats buvo užpultas.
Atsakė, kad „taip“, nors tuo abejoju: atvažiavus policijai, buvau šalia ir nepastebėjau, kad būtų kažkas aiškinamasi. Be to, pirmą kartą gyvenime mačiau, jog užpultam ir sumuštam ne kviečiama greitoji, o dedami antrankiai ir kviečiama policija. Apsaugininkai šito paaiškinti taip pat nesugebėjo.
Kodėl tai rašau, juk to sumuštojo net nepažįstu? Atsakymas paprastas: nenoriu būti kitas, kuris užpuolamas, suspardomas, o atsipeikėja su antrankiais areštinėje. Nemanau, kad tokioje situacijoje norėtumėte atsidurti ir jūs.
Todėl prašau neabejingų įvykio liudininkų, ypač to vaikino, kuris norėjo vykti į policiją duoti parodymus, susisiekti su manimi e-paštu „justarunas@yahoo.com“. Galbūt mūsų parodymai išgelbės niekuo dėtą žmogų. Aišku, jei tik policija nebus spėjusi pati visko „išsiaiškinti“.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
