Ne. Mes, būrelis jaunų ir vyresnių žmonių, stovėjome, šnekučiavomės, lankstėme popieriaus lapus su užrašu „Šalin rankas nuo verslios Lietuvos“ ir jautėmės vienais su kitais labiau susiję nei vos prieš kelias minutes, kai buvome tik praeiviai Kauno Laisvės alėjoje. Užtenka tiek nedaug - padėti balandį prie kitų baltų paukščių. Ir bendrumo jausmas atsiranda ir su tais, kurie palaikymo akciją organizavo pirmiausia Vilniuje prie Ūkio ministerijos, ir su tais, kurie dirba ar dirbo organizacijose „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“, ir su tais, kurie, pasinaudoję šių organizacijų teikiamomis galimybėmis, įgyvendino savo verslo sumanymus... Su visais, kuriems NE TAS PATS, kokie žmonės dirba valstybinėse institucijose, kurių sprendimai lemia LIETUVOS ateitį. Šiandien sužinojau, kad esu tyli protestuotoja. Ir kad aš tokia esu ne viena.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
