Juolab kad šis klausimas telefonu į redakciją baigiasi pažadais viską sutvarkyti, t.y. perduoti Kėdainių rajono savivaldybei, kad išspręstų šiuos visiems aktualius klausimus. Ir ne tik neišsprendė, bet savivaldžiavimas ir nepaisymas įstatymų bei normų vis labiau tęsiasi. Visa tai vyksta pas mus Kėdainių rajono Dotnuvos Seniūnijoje.
Į seniūno postą buvo paskirtas Darbo partijos narys Vytautas Grigas. Šiandien žmones kraipo galvas ir stebisi, kad tokio seniūno dar nėra buvę. Kyla klausimas, kam šis žmogus tarnauja, partijai ar žmonėms. Save jis vadina atėjūnu ir porina jog žmonės jam visiškai nesvarbu. Atvykęs iš Šiaulių tūlas verslininkas pateko į minkštą darbo partijos glėbį ir buvo švelniai nuleistas į Dotnuvos seniūniją tarnauti žmonėms.
Tačiau viskas vyko atvirkščiai. Atvažiuojantis iš Kėdainių žmogus jaučiasi svetimas ir visiškai nesiruošia tarnauti „varguoliams“. Paprašytas sutvarkyti kelius jis pareiškia, jog dėl lėšų stygiaus padaryti negali. Skaitau rajono spaudoje, jog Dotnuvos seniūnijai skirta daugiausiai lėšų kelių tvarkymui. Tačiau tik mažas gabalėlis Akademijos gyvenvietėje prie vaistinės išasfaltuotas, o kitur duobės užpiltos žvyrų, kuris išbyrėjo į šonus ir vėl tas pats. Į Pilionių kaimo kapines vedantis kelias duobėtas. Tas pats vaizdas tarp Akademijos miestelio ir Gėlainių kaimo kapinių. O apie kitus kelius ir gatves nėra kalbos. Tai įdomu kur gi dingo tos lėšos?
Kitas atvejis - žmogui mirė žmona. Nuėjo pas seniūną prašyti vietos kapui, galvojo ateityje pats prie žmonos atgulti. Seniūnas atkirto, jog jokio kapo atskirai neduos. Yra giminaičių ir prie jų gali laidoti. Ką be pridursi jei žmogus gražiai sugyvenęs su žmona visą gyvenimą, norėjo atskiro kapo, o teisybės ieškoti kažkur neturėjo kada, tad ir palaidojo prie giminių. Ir dar seniūnas pridūrė, jog Gėlainių kaimo kapines skirtos Akademijos miestelio gyventojams, o dotnuviškiams Dotnuvos kapines. Geležinė logika!
Dar vienas atvejis: Dotnuvos eksperimentinis ūkis gavo teisę parduoti iš autobuso skirto maisto vežimui, parduoti savo produkciją. Akademijoje leido, o Dotnuvoje ne, Pareikalavo mokėti pinigus. Tarp aikštelių atstumas vos trys kilometrai. Seniūnija ta pati. Vėl dotnuviškiai liko it musę kandę. Daug pavyzdžių galima būtų pateikti apie šio seniūno darbą. Labai visiems širdis užgavo jo nenoras prisidėti prie Dotnuvos miestelio 640 metų jubiliejaus. Viską organizavo Dotnuvos bendruomenės pirmininkė Nijolė Mykolaitienė ir miestelio aktyvas.
N. Mykolaitienė yra taip pat Darbo partijos narė. Tačiau yra mylima ir gerbiama Dotnuvos miestelio žmonių.Keista dar ir tai, kai žmonės savo lėšomis pastatė paminklinį atminties akmenį, skirta Dotnuvos miesteliui, padedant rajono vyr. architektui Vytautui Kundrotui. O seniūnas žmonėms, atliekantiems viešuosius darbus, draudžia toje vietoje tvarkyti, pareikšdamas, jog tegul bendruomenė tvarko, nors visa tai priklauso Dotnuvos seniūnijos teritorijai.
Įdomiausia tai, jog šis žmogus stengiasi įkvėpti nesantaikos ugnį tarp Akademijos ir Dotnuvos gyventojų. Kaip neoficialioje aplinkoje yra pareiškęs, kad visi eiliniai Dotnuvos „žmogeliai“ jo nedomina, jam svarbu Akademijoje esantys Dotnuvos projektai arba instituto reikalai, kur galima nauda.
Labai gaila ir liūdna, kad atsiranda popierinių valdžios atstovų, kuriems visiškai nesvarbios eilinio žmogaus bėdos. Pasirodo galima tik partijos tiesa vienintelė ir neapskundžiama. Būtų aišku idealu, jei kažkas tos partijos gretas išvalytų nuo melo ir negatyvų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
