Anksčiau tokius pavedimus bankas paprasčiausiai atmesdavo. O šį kartą buvo kiek kitaip. Kitą dieną, penktadienį, nieko neįtardamas nuėjau į „Swedbank“ Ukmergėje paklausti, kaip ten su pinigais, kadangi į mano sąskaitą jie nepateko, o ir siuntėjui negrįžo. Mane maloni darbuotoja nuramino, jog jeigu nesutaps sąskaitos numeris, pinigai grįš siuntėjui. Praėjo ir penktadienis, ir visas savaitgalis, o pinigų nėra...
Atėjo pirmadienis. Siuntėjas skambino į SEB banką, klausdamas, kaip ten su tais pinigais. Jam pasakė, kad pinigai iškeliavę ir greičiausiai bus toje nurodytoje sąskaitoje pas pašalinį, trečią žmogų. Jis išgirdo: „Jeigu nori, parašyk SEB banke prašymą, susimokėk 20 litų, mes paklausime „Swedbank“ apie pinigus. „Swedbank“ pateiks užklausimą trečiam asmeniui ir, jeigu jis sutiks, pinigai grįš į siuntėjo sąskaitą, o jeigu nesutiks...“
Tuomet pinigų siuntėjas manęs paprašė, kad nueičiau į banką pasiaiškinti, kaip atgauti pinigus. Nuvykęs į „Swedbank“, išgirdau, jog į kieno sąskaitą papuolė pinigai, nesužinosiu ir apskritai, juk ne aš siuntėjas, tai ko čia ieškau?
Iš tikro, juk yra asmens duomenų apsaugos įstatymas, jis neleidžia teikti informacijos tretiesiems asmenims, todėl banko darbuotoją aš suprantu, ji nenori netekti darbo. Bet, pasirodo, teikti pinigus tretiesiems asmenims galima!
Skambinu tuomet jau į Vilnių. Atsiliepęs asmuo, kiek jam leidžiama pagal įgaliojimus, paaiškina, kieno yra sąskaita. Ji yra kito man artimo žmogaus, todėl po pusės savaitės ir daugybės ieškojimų pinigus gavau.
Šaunu, bet po tokios istorijos kyla daugybė klausimų:
Banko darbuotojos Vilniuje aiškino, jog ši naujovė, kada pinigai žmogiškai suklydus gali nukeliauti tretiesiems asmenims, yra taikoma iki 1000 litų. Bet, įsivaizduokime tokią situaciją: žmogus pasidarė šabloną elektroninėje bankininkystėje ir vieną skaičių ne tokį paspaudė sąskaitos numerį nurodydamas. Jis dėl bankinių pervedimų ribojimo gali vienu metu persiųsti tik iki 1000 litų. Sakykim, jam reikia pervesti 50000 litų. Jis padaro 51 pavedimą tuo šablonu ir visi pinigai nukeliauja trečiam asmeniui. Ar tai normalu? Reklamuojama, jog elektroninė bankininkystė yra saugi. Ar tikrai?
Be to, o kas, jeigu tas trečias asmuo nesutiks grąžinti pinigus ir apskritai gavęs didelę sumą pinigų, dings?
***
„Bendraukime“ situaciją pakomentavo „Swedbank“ ir SEB banko atstovai.
Arvydas Žilinskas, SEB atstovas spaudai:
„Taisyklės nesikeitė. Jeigu lėšos pateko į ne tą sąskaitą, į kurią jas nusiųsti norėjo siuntėjas, procedūra yra tokia: jeigu klaida įvyksta dėl darbuotojo kaltės, bankas nedelsdamas kompensuoja kliento patirtą nuostolį. Jeigu klaidą padaro pats klientas, t. y. jis išsiunčia lėšas ne į tą sąskaitą, bankas patirto nuostolio nekompensuoja. Tokiu atveju klientui pageidaujant bankas gali tarpininkauti ir padėti susigrąžinti ne ten pervestas lėšas – bankas kreipiasi į lėšų gavėją ir prašo grąžinti per klaidą pervestą sumą klientui. Tarpininkavimo mokestis už tokią paslaugą yra 20 litų. Ar sumą klientui pavyks sugrąžinti, priklauso nuo lėšų gavėjo geranoriškumo. Tačiau banko statistika rodo, kad net devyniais iš dešimties atvejų lėšas atgauti pavyksta.
Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai lėšų susigrąžinti nepavyksta. Priežastys yra įvairios: sąskaita, į kurią pervestos lėšos, yra areštuota, gautus pinigus gavėjas jau spėjo išleisti ir pan. Žinomi ir tokie atvejai, kai į savo sąskaitą gavęs ne jam skirtas lėšas žmogus jas pasisavina, uždaro banko sąskaitą ir bankui tampa nepasiekiamas. Tokiu atveju lėšas susigrąžinti yra sudėtinga ir čia gali padėti tik teisėsauga, į kurią turėtų kreiptis lėšas praradęs klientas.
Bet kuriuo atveju greitesnis kreipimasis į banką didina šansus, kad klientui pavyks susigrąžinti savo pinigus“.
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius:
„Tokiais atvejais, kai mokėjimai atliekami interneto banku tarp „Swedbank“ sąskaitų, pervesti pinigų neegzistuojančiam ir neteisingai nurodytam gavėjui pagal pateiktą sąskaitos numerį praktiškai neįmanoma, nes banko sistema tokio mokėjimo paprasčiausiai nevykdo. Jei pinigai keliauja iš vieno banko į kitą, tokie pasiklydę pavedimai taip pat kontroliuojami – paprastai tai daro lėšas įskaitantis bankas.
Jeigu jūs interneto banku atlikote neteisingą pavedimą, galima bankui parašyti žinutę, kurią gavęs banko darbuotojas gali jį atšaukti vadovaujantis kliento prašymu. Kitaip tariant, kol suma dar neišsiųsta į kitą banką. Už pavedimo atšaukimą bankas nurašo atšaukimo mokestį pagal tuo metu galiojančius banko operacijų įkainius. Jei atšaukti mokėjimo pavedimo nebeįmanoma, klientas pats turi kreiptis dėl jų gražinimo. Tačiau čia svarbu pabrėžti, jog be lėšų gavėjo sutikimo lėšos nėra grąžinamos jas pervedusiam asmeniui. Tad pagrindinis patarimas būtų – būti atidiems ir mokėjimą interneto banke patvirtinti tik įsitikinus, kad gavėjo pavadinimas ir sąskaitos duomenys yra teisingi“.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
