Kodėl šiais metais abiturientai jaudinosi kur kas labiau? Nerimą juto ypač tie, kurie mokosi lenkų arba rusų mokyklose. Juk, kaip žinia, tai pirmieji metai, kada valstybinis lietuvių kalbos egzaminas visiems buvo vienodas. Na, tiesa, vertinimas bus kiek kitoks, o ir žodžių skaičius rašinyje skirtingas.
Daug lietuvių kalbos mokytojų labai jaudinosi, kad per dvejus metus turėjo išmokyti to, kam reikėtų skirti kur kas daugiau laiko bei pastangų. Todėl tai buvo išbandymas ir mokiniams, ir mokytojams. Manau, viską parodys rezultatai ir statistika, kurią galima bus sudaryti.
Jeigu kalbėčiau apie save, turėčiau paminėti, kad pati baigiau lenkų mokyklą (Jono Pauliaus II gimnaziją). Jaučiuosi patenkinta dėl to, kad temos buvo suprantamos ir įdomios. Pati pasirinkau temą – „Kodėl pasauliui reikalingi maištininkai?“
Buvo įdomu rašyti. Rašiau apie 2 valandas, parašiau apie 600 žodžių, todėl tikrai manau, kad 4 val. visiškai užtenka... Aš manau, kad žmogus, gyvenantis Lietuvoje, privalo gerai mokėti lietuvių kalbą ir žinoti, kokias vertybes atskleidžia nuostabi lietuvių literatūra. Nepaisant to, kad mokiausi lenkų mokykloje, man būtų buvę gėda nežinoti kūrinių, kuriuos parašė lietuvių autoriai.
Esu dėkinga, kad turėjau galimybę kad ir per trumpą laiką, bet labai detaliai išnagrinėti svarbiausius kūrinius bei susipažinti su autorių biografija. Visa tai yra puiku ir naudinga, tačiau aš visgi manau, kad tai yra subjektyvu. Noriu pasakyti, jog vien tik rašinio nepakanka, kad galėtum objektyviai įvertinti žmogaus žinias.
Juk tai yra kalba. Ne matematika, kur pakanka užduočių (ir net ten užduotys yra labai įvairios), o lietuvių kalba. Aš vis dėlto manau, kad teisingiausia ir sąžiningiausia būtų daug dalių sudėti į vieną. Kalbu apie tą sistemą, kuri buvo anksčiau – yra teksto suvokimo užduotis, kalbos vartojimo užduotis, teksto rašymo užduotis.
Tik tada, kai egzaminas susideda iš keleto dalių, galime kalbėti apie objektyvų vertinimą. Juk anglų kalbos bei rusų kalbos egzaminas susideda iš skirtingų dalių, kodėl lietuvių kalbos egzaminas vyksta kitaip? Tai, manau, keista...
Be to, anksčiau žmogus turėjo teisę pasirinkti – rašyti samprotavimą arba interpretaciją, ir štai, būtent šis pasirinkimas leidžia objektyviai įvertinti ir tuos, kurie yra linkę į tiksliuosius mokslus. Būtent „tiksliukai“ pasirinkdavo interpretaciją – turi tekstą ir viską matai, rašai konkrečiai ir aiškiai. O dabar situacija tokia – samprotavimas arba literatūrinis rašinys.
Ir štai ką turime – jei esi meniškos sielos, mėgsti kurti, gali daug nesimokyt, parašysi gerai. O jei esi matematikas, mokykis kiek nori, vis tiek daug taškų neteksi. Man ši sistema atrodo juokinga. Kodėl? Būtent dėl to, jog lietuvių kalbos egzaminas man primena įvairių meno šakų egzaminus arba įskaitas, t.y., jei turi talentą, išlaikysi, jei ne - gali net nesistengti.
Ir visa sumaištis kilo ne dėl to, kad tas egzaminas suvienodintas (aš manau, kad tautinės mažumos turi tikrai daug galimybių ir privilegijų), bet dėl to, jog tokį egzaminą greit galima bus pavadinti tiesiog rašiniu. Labai tikiuosi, kad, vis dėlto, po tam tikro laiko bus grįžta prie ankstesnės sistemos, kas būtų protingiausia.
Linkiu sėkmės visiems abiturientams, kurie nekantriai laukia rezultatų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
