Kunigas liepė eiti namo ir pasikalbėti su vyru, kadangi pirmiausia reikia susituokti! Na, gerai, sutinku, kad pagal krikščionybę gyvename nuodėmėje, tačiau kuo dėtas tas mažas nekaltas vaikelis?
Štai ištrauka iš Vilniaus arkikatedros bazilikos internetinio puslapio apie kūdikius ir mažus vaikus, kam teikiamas Krikšto sakramentas. „Krikštijame todėl, kad tęsiame nuo seno galiojusią tradiciją dieviškomis dovanomis aprūpinti savo šeimų narius, kad Viešpaties gyvybė ir galia bei dovanotas tikėjimas padėtų bręstančiai asmenybei augti ir skleistis. Šeima įsipareigoja padėti krikščioniui augti, parodyti Dievo meilę per mylinčias rankas ir širdis, drauge melstis ir parodyti krikščioniškų vertybių lobius. Kūdikiai krikštijami tik tada, kai bent vienas iš tėvų ar globėjų to nori.“
Nieko nesiaiškinau, grįžusi namo viską papasakojau vyrui, tuomet jis nuvažiavo, paaiškino kunigui, kad mes nesame tikri dėl savo jausmų vienas kitam, kad bažnyčioje tuoksimės tik tuo atveju, jei šeimoje įsivyraus darna, ramybė ir meilė. Kunigas atsakė, kad krikštas - tai ne skiepas. Kunigas pasakė, kad jis neprisiims atsakomybės, ir pasiūlė ateiti kitą dieną pakalbėti su klebonu.
Istorija pasikartojo. Pralaukėme valandą, kol atėjo klebonas, ir bandėme kalbėtis pačia gražiausia ir aiškiausia kalba, viską kartu paaiškinom, kaip jaučiamės, o jautėmės kaip tikrų tikriausi nusikaltėliai. Klebonas taip pat nusprendė, kad mes neverti krikštyti savo vaiką, kad esam nuodėmingi, ir jis mums, deja, šių nuodėmių nedovanojo, atsakymas buvo neigiamas.
Tuomet užvirė karšta diskusija, mes niekaip negalėjome gauti aiškaus atsakymo, kodėl? Kodėl Bažnyčia atsisako dar vieno krikščionio? Nes mes jo nevesime krikščionišku keliu, nerodysime jam meilės Dievui? Taip išeina - reikia meluoti? Eiti į bažnyčią ir prisiekti prieš Dievą amžiną meilę?
Dar yra kita galimybė - jei nesi susituokęs bažnyčioje, negimdyk, padaryk abortą, nes tas vaikelis bus pasmerktas pačios Bažnyčios? Kunigai, šventieji, jūs juk ne Dievai, o ir Dievas nieko nepasmerkia!
Koks kelias toliau? Tiesiai šviesiai paklausėm klebono, kiek jam sumokėt. Stojo tyla! Kitas klausimas – kada dar ateiti? Atsakymas: „Kai pasikalbėsite su Dievu!“ Gerai, kai pakalbėsime, galėsim krikštyti? Ir vėl tyla! Jis perkreiptu veidu rengėsi savo dieviškuosius rūbus, o akyse tiek pykčio!
Tada pasakėme, kad jam pačiam reikia pasikalbėti su Dievu, o mums nueinant išgirdome dar ir tokius žodžius: „Ko čia lojat kaip šunys ant kunigų?“ Tokiais žodžiais mus išlydėjo bažnyčios klebonas.
Ką daryti ir kur eiti, toliau nebežinojome, galvojau net popiežiui rašyti, nes kažkaip juk reikia užkirsti kelią pačiam kunigui prieštarauti krikšto suteikimui. Suprasčiau, kad būtų parašyta, jog nesusituokus bažnyčioje, krikštyti negalima, bet niekur to neradau. Radau tik, kad krikštui niekas negali sukliudyti, o kunigas turi teisę nebent paskatinti susituokti bažnyčioje.
Vieni pažįstami susimokėjo nemenką sumelę kažkurioje bažnyčioje, tačiau mes tiek pinigų neturime aukoti bažnyčiai. Matyt, dėl to ir esame atstumtieji, o mūsų vaikas išvis toli toli nuo Dievo. Apmaudu, liūdna ir skaudu.
Kam tada reikalinga krikščionybė, kokiu keliu galima nuvesti vaiką arčiau Dievo? Kaip mokyti jį mylėti ir juo tikėti, jei dukrytė praktiškai nelaukiama bažnyčioje?
Kunigai – Dievai? Tegul Dievas jiems dovanoja.
Laimei, šiandien sužinojau, kad mūsų dukrą birželio 29 dieną mielai pakrikštys Šv. Mikalojaus bažnyčioje. Užteko paskambinti ir sutarti dėl šventės datos.
****
Gediminas Jankūnas, kunigas, teologijos mokslų daktaras:
„Bažnyčia tikrai negali reikalauti, kad krikštyti atnešamo kūdikio tėvai būtų susituokę bažnytine santuoka. Kanonų teisė įpareigoja krikštyti vaiką, nesvarbu, kokioje šeimoje jis gimęs. Žinoma, kai bažnyčioje nesusituokę tėvai atneša krikštyti vaiką, kunigas visuomet turi paraginti tėvus susituokti prieš Dievą, bet ne reikalauti ir atsisakyti krikštyti. Mat pakrikštyto vaiko tėvai įsipareigoja padėti jam eiti Dievo keliu. Tačiau tėvams visuomet gali padėti krikštatėviai.
Manau, kad krikštyti vaiką atsisakęs kunigas parodė krikščionišką uolumą, bet ne jautrumą.“
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
