Peršvietus pirštą paaiškėjo, jog visiškai suskaldytas piršto galas, kraujas išsiliejęs ir pan. Na, žodžiu puolėme į stresą. Tačiau po geros valandos bei atsakingo chirurgų darbo pirštas buvo sutvarstytas.
Susiruošę vykti namo sulaukėme nemalonios staigmenos – žalią lipduką su perspėjimu, jog esame patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes nesusimokėjome už stovėjimo vietą.
Leiskite paklausti – ar stipriai traumuotas žmogus (gerai, kad šiuo atveju tai buvo tik pirštas), tarkime, sulaužytomis galūnėmis ar nudegimais, ar kitomis sunkiomis traumomis (tokių „traumpunkte“ tiesiog knibžda), turi pasistatęs mašiną eiti ieškoti mokėjimo automato ar žaliojo žmogaus? Nejaugi net nenusipelnėme traumuoti, patyrę stresą, ramiai atvažiuoti į gydymo įstaigą?
Juk visi žinome, kokie jautrūs tampame traumos ar nelaimės akivaizdoje, o Kaune, taip išeina, su sulaužytomis galūnėmis, išnirusiais sąnariais ir kitomis traumomis turime lakstyti ir ieškoti kaip susimokėti už stovėjimą?
Nejaugi galų gale „Ligonių kasos“ negali išpirkti iš Kauno valdžios tų 20 stovėjimo vietų, kad pacientai, apimti potrauminio streso, neprivalėtų lakstyti ieškodami kam susimokėti?
Nors čia Lietuvoje logikos nereikėtų ieškoti. Matyt, taip buvo ir taip bus.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
