Į darbus išsiruošėme likus pusvalandžiui iki darbo pradžios. Teta taip pat dirba netoli Lukiškių aikštės, tad važiavome kartu. Jau anksčiau buvo išmėginusi maršrutą pro Savanorių prospektą.
Nuo namų iki pat Basanavičiaus ir Švitrigailos gatvių sankryžos viskas ėjosi kaip sviestu patepta. Nuvažiavome iki ten greičiau nei per 15 minučių.
Atsisveikinome su teta. Ji išlipo ir pėsčiomis nužingsniavo žemyn Švitrigailos gatve Lukiškių aikštės link. Esu tikra, ji į darbą beveik nevėlavo.
Užtat manęs dar laukė kelelis tolimas... Prie centro artėjau Basanavičiaus gatve. Pamačiusi automobilių eilę, nusukau į Mindaugo gatvę. Tolau nuo savo tikslo, bet, maniau, aplenksiu spūstį. Deja...
Pylimo gatvė buvo pilna automobilių, kaip statinė silkių. Pylimo gatve trumpą atkarpą nuo Naugarduko iki Trakų gatvės šliaužiau 10 minučių. Absurdas! Pylimo ir Trakų gatvių sankryža buvo visiškai negyva – du troleibusai ir autobusas stovėjo nė nejudėdami iš vietos. Iš troleibusų žmonės lipo tiesiog gatvėje. Mačiau, kad situacija beviltiška.
Spjoviau į trumpesnį kelią ir pasukau Halės turgaus link. Pro Olandų žiedą ir Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią važiavau apie 15 minučių, o prie Mindaugo tilto pasukau katedros link.
Darbe buvau po valandos kelio. Ne veltui per „Labą rytą“ girdėjau A. Zuoką sakant – Vilnius perkastas, gatvės taisomos, ruošiamės pirmininkavimui ES Tarybai. Pasidarė aišku, kodėl paprasti žmonės taip nemėgsta politikos. Reikia labai daug kantrybės ne tik su šnekančiomis galvomis, bet ir keliaujant į darbą prieš reikšmingą politinį laikotarpį.
Gal ir gerai. Bus naudos iš to. O man bus proga atsiprašyti dviračio, traukti jį iš garažo ir minti į darbą. Kad ir iš Lazdynų. Esu tikra, užtruksiu daugiausia 40 minučių. Geriausia, kad galėsiu planuoti savo laiką ir nesukti sau galvos dėl užsikimšusių miesto gatvių.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
