Gaidelius galima skirstyti į kelias grupes:
1. Neseniai teises išsilaikę nesubrendę paaugliai, tarsi kūdikiai, kurie neseniai išmoko vaikščioti, laksto visų pajėgumu. Skirtumas tas, kad jie daužo ne save, o nekaltus žmones.
2. Turtingi, tačiau kompleksų kamuojami vyrai. Paprastai sėdi už tamsios spalvos visureigio ar žmonių traiškymo sinonimu tapusios trijų raidžių markės automobilių vairo. Jiems neegzistuoja posūkio signalai, dažnai kelyje mėgsta „parodyti vietą“ už jų prastesnių automobilių savininkams.
3. Gyvenimu nusivylę ir įvairių nervinių problemų prispausti vyrai. Psichologai nustatė, kad sekso trūkumą jaučiantys ar nesėkmingai aktą bandę atlikti vairuotojai paprastai savo agresiją išlieja kelyje ir nors čia „bando atsigriebti“.
4. Dar viena kategorija, jūs nustebsite, tačiau tai – šalia vairuotojo esantys draugai, kurie ne tik nesudraudžia pažeidinėti taisykles, tačiau ir skatina kuo greičiau važinėti;
5. Politikų, policininkų, teisėjų ir kitų pareigūnų pažįstami, kurie jaučia turintys užnugarį ir net jei įkliūtų, greitai išsisuktų.
6. Narcizai, važinėjantys sportiniais motociklais „britvomis“ mieste. Jie patiria orgazmą, kai keldami nežmonišką triukšmą miesto centre laviruoja tarp automobilių ir priverčia praeivius atsisukti.
Kaip gydyti tokias margas grupes?
Jaunimėliui iki 25 metų drausti vairuoti galingus automobilius. Turtingų vyrų baudomis labai neišgąsdinsi, tačiau jie kaip velnias kryžiaus bijo viešumo ir paniekos. Todėl kuo daugiau dorų lietuvių kelyje turės vaizdo registratorius ir pažeidimus siųs žiniasklaidai, galbūt privers juos susimąstyti.
4, 5 ir 6 grupių nusikaltėliams valstybė ar piliečiai daug įtakos negali turėti, bet nuolatinis švietimas spaudoje, „baisios“ reklamos per televiziją ir internetą bent dalį atves į protą. Apie sportinius motociklus nėra išvis ką diskutuoti – labai padidinti registracijos mokestį, kad juos išgalėtų turėtų lenktynininkai, kurie važinėja trasoje, o ne sėja triukšmą ir siaubą gatvėse.
Deja, reikia konstatuoti, kad daugumai, kurie galėtų spręsti tokias problemas, tai tiesiog nesvarbu. Juk ne mano giminaitį užmušė! Jei taip atsitiktų su garsiu žmogumi, iš karto kiltų didžiulė isterija, visi pradėtų diskusijas. Tačiau kuo skiriasi žinomas politikas nuo perėjoje užmuštos mokytojos? Sakyčiau, kad kaip tik ji šventesnė, nes negali daryti juodų darbelių už širmos.
Todėl didelė perėjose nužudytų žmonių kaltės dalis tenka politikams, kurie sugeba pasirūpinti savimi, tačiau saugumas, kuris ir yra privalomas sveikos visuomenės garantas, jiems visiškai nesvarbus. Taip pat ir policininkams, kurie dažnai užmerkia akis prieš smulkius nusižengimus, atleidžia nuo bausmių pažįstamus ir išdrąsėję gaideliai nejaučia žemės po kojomis.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
