Ne, aš tikrai nesu rasistas. Myliu kakavos ir arabikos spalvos merginas. Suprantu, kad Afrikoje yra daug žmonių, kuriems reikia pagalbos. Tačiau kiekvieną kartą gaudamas laiškus apie „generolo našlės milijonus“, kuriuos ji yra pasirengusi atiduoti man už tam tikrą pinigų sumą, pervestą internetu, pagalvoju: kiek daug turėtų pasaulyje būti mulkių, jei vis dar apsimoka tokį šlamštą siuntinėti. Trinu ir tiek.
Bet evoliucija ir progresas neaplenkia net Juodojo žemyno. Neseniai atsirado nauja sukčiavimo formuluotė, kuri, prisipažinsiu, kokioms 5 minutėms buvo prigavusi ir mane – seną interneto vilką. Laiškus siunčia mūsų remiamo žemyno bičiuliai, pasivadinę (CHRF) - California Human Right Foundation. Laiške, kurį gavo daugybė medicinos, mokslo ir valdžios įstaigų, rašoma, kad keli privatūs paramos fondai kviečia „jūsų organizacijos atstovą“ į pasaulinę konferenciją ŽIV, narkomanijos prevencijos bei kitomis sveikatos apsaugos temomis Kalifornijoje. O vėliau – jos tęsinys Senegale, bet ši dalis neakcentuojama.
Renginys – rugpjūčio mėnesį, jį finansuoja Billo Gateso labdaros fondas, bilietai ir kitos išlaidos apmokamos. Tai kur čia pinigai skurstančiai Afrikai – paklausite. Schema išryškėja atsakius į tokį laišką. Netrukus atkeliauja forma, kurią prašoma užpildyti – vardas, pavardė, paso numeris ir taip toliau.
Norite? Prašom. Tikiu jumis ir noriu pažaboti ŽIV siautėjimą, kur jis besiautėtų. Registruoju darbuotoją pavarde Juodadugnis, jis netrukus gauna oficialų blanką, kurį turi „skubiai“ užpildyti, atspausdinti, nuskenuoti ir persiųsti į organizatoriams. Viena smulkmena – norint keliauti į JAV būtinai reikia susimokėti už viešbutį Dakare (Senegalas).
Pala, pala – koks dar viešbutis? Žiūrim internete - Dakare nėra tokio viešbučio „Camara“. Tiesa, su HTML5 programėle „Wix“ jau sukurtas mėgėjiškas šio viešbučio vaiduoklio puslapis. Galite patys pažiūrėti – ne pats geriausias „Made in Africa“ pavyzdys. Dar vienas panašus kreivas šleivas puslapis suklijuotas ir imituojant jau minėtą žmogaus teisių organizaciją Kalifornijoje. Štai, net kelių labai jau tamsaus gymio „darbuotojų“ atvaizdai paskelbti, nurodomas ir fizinis adresas. Tiesa, „Google“ atkakliai tikina, kad adresu 251 South Olive Street įsikūręs gan padorus Los Andželo viešbutis, o ne mistiškoji CHRF.
Dar keli bakstelėjimai pirštais į klaviatūrą – ir štai jau dairomės po skundų svetainę. Guodžiasi patiklūs europiečiai, amerikiečiai sumokėję kas 800, o kas ir 1000 dolerių už viešbutį Senegale. Kimba, vadinasi. Visai kaip tie mūsų pensininkai ant Alytaus kalėjimo telefoninių kabliukų. Kvailių planetoje – labai daug, jų patiklumas maitina ne tik kalinius, bet ir formaliai laisvus sukčius.
Ir paskutinis formalumas: kurgi stovi tie kompiuteriai. Nesigilinant į smulkmenas – šalyje, į pietus nuo Sacharos. Savotiškų profesionalų lizde, ką ir reikėjo įrodyti.
Žinau, kad kai kurie tautiečiai mėgsta pasismaginti su tomis būtybėms ir ilgai susirašinėja, kol anie netenka kantrybės arba ima pozuoti kokiai nors rasistinei nuotraukai. Neturiu tokiems žaidimams laiko – parašiau, kad pinigų negaus, patariau išjungti kompiuterį ir eiti plauti indų, arba ką nors naudingo savo šaliai padaryti. Bet turbūt neis – juk tuoj iš Lietuvos ir kitų donorų iš Šiaurės gaus eilinę injekciją milijonų, nusipirks geresnę programinę įrangą ir sugalvos gudresnę mulkinimo schemą.
O jums kas iš to? Vis labo – paprastas priminimas: „Nemokamas – tik sūris pelėkautuose“.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
