Aš dalyvausiu šiose eitynėse, nes manau, kad visi žmonės turi teisę būti gerbiami vienodai. Žmonių ir jų meilės negalima rūšiuoti. Žmones vertinu pagal jų elgesį, o ne pagal amžių, lytį, odos spalvą ar tautybę. Ir ne pagal seksualinę orientaciją.
Eitynėse dalyvausiu su šeima. Mes eisime, nes esame už tradicinę šeimą. Tik tradicinės šeimos pagrindu laikome tarpusavio meilę ir pasitikėjimą. Mes - už tokią tradiciją. Du vyrai ar dvi moterys, mylinčios vienas kitą, man yra daug labiau tradicinė šeima, nei ta, kurioje paklaikęs tėtis, vaikams matant, muša mamą (ar ją vadina tokiais žodžiais, kurių norminės lietuvių kalbos žodyne visai nėra), ar girta žmona grasina peiliu savo vyrui.
Noriu gyventi ir savo vaikus auginti tokioje Lietuvoje, kur meilė ir pasitikėjimas yra tradicija bei vertybė. Tikiu, kad jei būsime neabejingi, galime pasiekti gerų, teisingų pokyčių. Svarbu nebijoti ir nesislėpti, neatiduoti viso eterio piktiems rėksniams, nieko nekuriantiems, o bandantiems reguliuoti kitų gyvenimus.
Sakau atvirai, mano 2 metų sūnų ir nėščią žmoną gali traumuoti nebent visuomenės veikėjai, skatinantys smurtą, raginantys vienus Lietuvos piliečius nekęsti kitų, o ne dvi už rankų susikibusios moterys ar vyrai.
Pabaigai. Labai įdomu tai, kad tose šalyse, į kurias lietuviai taip noriai emigruoja, homoseksualų teisės yra nesuskaičiuojamai kartų labiau gerbiamos, negu Lietuvoje. Pažiūrėjus į homoseksualų teisių žemėlapį, susidaro įspūdis, kad tai beveik 100 proc. atitinka pasaulio civilizacijos žemėlapį.
Tad pradėkime gerbti vieni kitus čia, mūsų šalyje, gal tuomet nereikės niekur išvažiuoti.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
