Žinoma, kiekviena pokalbių grupė yra specifinė ir skiriasi nuo kitų. Tačiau jos visos turi vieną bendrą bruožą – krūvą bjaurių narių, kurie yra už visus aukščiau, geresni, sveikesni, teisingesni ir būtinai puola visus mokyti.
Virtuvės receptų grupėje būtų baisu įdėt recepto nuotrauką, kurioje matytųsi kola. Arba parašyti, kad maistą gardinai „Vegeta“. Iš karto sulauksit ne vieno ir ne dviejų komentarų ne apie tai, kokia skani vakarienė (juk tam ir daliniesi receptu, kad kiti pamatytų, gal patiks), o „Vegeta“ nuodas“, „kola išės skrandį“, „reikia valgyti sveikai“. Net pradės mokyti, kad reikia pirkti sveiką maistą sveikuolių parduotuvėse, pirkti ekologišką maistą, nevalgyti kepto, virto, sūdyto, ir išvis valgyti tik žolę...
Darbo paieškų grupėje sužinosite, kad visos darbo vietos, apie kurias skelbiama, yra „gaidys“, „Š“ ir panašiai. Ir išvis – „kas tu per žmogus, jei ne dirbi, o ieškai darbo, kai štai komentuojantieji tai susiradę gerus prestižinius darbus ir gauna daugiatūkstantines algas“. Arba leidžia suprasti, kad ir Lietuvoj įmanoma visiems dirbti, o darbo neturi tik tie, kas tingi dirbt. O minimumą uždirbantieji – tinginiai ir kvailiai.
Aš irgi viena iš tų. Dirbau valstybinėje įstaigoje ir uždirbdavau 1260 Lt „į rankas“. 10 metų. Kas pasikeitė nuo pirmosios darbo algos? Minimali alga padidėjo 2,5 karto, o mano alga pakilo 1,5 karto. Kuro kaina – apie 3,5-4 kartus. Įgijau du bakalaurus. Ir aš, pasirodo, kvaila.. Čia taip mane pamokė protingesni.
Emigrantų grupėse - dar geriau. Pagal skelbimų kiekį pirmauja vežėjai – veža, parveža, nuveža, išveža. Po jų parašymais – krūva komentarų su nepasitenkinimais. Toliau - įvairios temos, pavyzdžiui, kaip deklaruoti mokesčius, kur išsinuomoti butą, kiek kainuoja vaikų darželiai.
Na, ir, žinoma, komentatoriai... Girti nepraustaburniai, dirbantys prestižiniuose fabrikuose už prezidentines algas... „Visi jūs plaunate grindis, o štai aš moku kalbą, dirbu labai gerą darbą ir išvis jūs nieko verti“.
Arba – pavaidina draugus, pasakojasi apie gyvenimą, po to pradeda siūlyt pigų šlamštą iš „eBay“, „ioffer“ už dukart didesnes kainas - „pigiau kaip tau“. Arba, dar geriau“: nusiperka Lietuvoj katinuką (vertė apie 300 Lt) ir svečioje šaly „kaip savam“ parduoda už 300 eurų primelavęs, kad kačiukas su pasu, su „čipu“.
Kokia bebūtų kompanija, grupė žmonių, jau senų senovėje liko mandagus bendravimas ir ribų paisymas... Rūkai - „blogai, mesk, tai kenkia“... Lyg aš tamsuolė, ir galvoju, kad „nikotinas – vitaminas“... „Kodėl nemaitini kūdikio krūtimi? Atimi iš vaiko pilnavertį gyvenimą“, – lyg turėtų teisę man pamokslauti. „Telefonus tai nuolat keiti, ką, neturi kur pinigų dėt?“, - lyg ne savo uždirbtus pinigus leisčiau. „Su juo nesusidėk“, - dar pareguliuos, su kuo draugauti ir susitikinėti...
Nesuprantu – negi taip sunku pagalvoti prieš pasakant, kaip galite nuvilt, gal net įskaudinti pašnekovą? O gal to ir siekiat? Tada jūs esate tik šiukšlė. Niekas neturi teisės man aiškinti, ar turiu rūkyti, kuo turiu gardinti savo maistą, kuo jį užgerti, kokį darbą dirbti ir kiek algos gauti... Lygiai taip pat ir aš neturiu teisės menkinti kitų apsimesdama, kad jie man rūpi, o vietoj to iškeldama save - „kokia aš tobula“. Ir to nedarau.
Manau, kad tie, kurie be proto domisi svetimais gyvenimais, moko juos – tiesiog yra nelaimingi savo gyvenime... Nes jei būtų laimingi, tai tiesiog džiaugtųsi savo laime ir kitiems jos neapkartintų...
Taigi, atleiskit, tobuli žmonės, bet eisiu atsigert kolos, išsikepsiu bulvių su „Vegeta“ prieš miegą, ir eisiu atsigulus savo bedarbės emigrantės lovoj žiūrėti ne ekologišką filmą.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
