Blizgančiomis senamiesčio gatvėms skrieja saugomi svarbių personų kortežai, ir garbiesiems svečiams nejuntamas joks diskomfortas – duobės užlygintos, šviežiai užpiltas asfaltas nušluotas ir nuplautas. Dailiai nutinkuoti pastatų fasadai džiugina akį, kaip ir vasariškai išsirengusios praeivės ar kruopščiai išpuoselėti parkai su didingais medžiais. Garbieji svečiai turėtų ir apsiriboti sostinės centru, gink Dieve, nekišdami nosies į tokias gyvenamąsias zonas, kur ginkluoti policijos kortežai neapsaugos nuo įkvepiamų žudikų.
Mat tik Vilniuje – priešingai nei civilizuotų šalių kaimuose – įmanomi intensyvaus eismo, neribojamo greičio „autostradiniai“ žvyrkeliai šalia gyvenamųjų namų. Sausesnėmis dienomis vieno motociklininko paliktas dulkių stulpas kyla iki kokių 6-8 metrų aukščio, lengvojo automobilio sukeltas debesis - dar tirštesnis, na, o VIP kortežo pasekmes gyvenamosios zonos gyventojai tikriausiai kosėtų kelias valandas. ES donorų jau dešimtmetį dosniai žarstyti Sanglaudos fondai, deja, Lietuvos miestų prie Europos lygio nepriartino: sovietinių žvyrkelių kaimynystėje elitas negyvena, parama įsisavinta svarbesniems tikslams.
Pavyzdžiui, Varnės gatvės žvyrkelį vietiniai gyventojai (kelios dešimtys šeimų) vaizdžiai vadina aerodromu: tranzitiniu keliu per gyvenamąją zoną per parą praskrieja virš 500 automobilių. Žmonės pasakoja, kad automobiliai įsibėgėja iki 100 kilometrų per valandą, o sunkvežimiai lekia be baimės būti nubausti. Šalimais gyvenantis Mantas liūdnai moja ranka: „Visur dulkės. Dėl savęs nebijau, bijau dėl vaikų sveikatos. Žvyrkeliu per valandą pravažiuoja per 60 automobilių ir sunkvežimių. Čia ištisą dieną dulkės graužia akis, jas gali pajusti net ant liežuvio galo. Būna dienų, kai negalime išeiti į lauką, nes dulkės tvyro iš visų namo pusių.“
Nuo oro užterštumo labiausiai kenčia vaikai
Intensyvaus sostinės žvyrkelio gyventojai laukia, kada pasibaigs vasara ir bus galima be baimės išvesti vaikus į kiemą.
Žvyrkelių dulkėmis kvėpuojanti Renata piktinosi, kad sausuoju metų laiku negali išleisti sergančio astma vaiko į lauką, kadangi jis ima dusti. „Tai ekologinė katastrofa. Ypač pablogėja piko metu, kai žvyrkeliu lekia virtinės automobilių“, – baisisi moteris. Moteris, auginanti tris vaikus, pasakoja, kad jau ir antrajam vaikui atsirado astmos požymių.
Kita prisistatyti nepanorusi mama nuogąstauja, kad jos sūnus taip pat nuolat serga kvėpavimo takų ligomis. „Stengėmės būti kuo daugiau lauke, stiprinti imunitetą. Tačiau kiekvieną kartą pasivaikščiojus po gyvenamąjį namų kvartalą vaikas imdavo čiaudėti. Galiausiai supratome, kad tai – įkvėptų dulkių pasekmė. Todėl nuo šiol visai vasarai išvažiuojame atostogauti pas močiutę“, – pasakojo mama, auginanti ketverių metų vaiką. Pakalbinta šalia žvyrkelio gyvenanti Neringa pasakoja: „Vyresnysis sūnus pirmą kartą susirgo plaučių uždegimu būdamas pusantrų metų. Buvo pats vasaros vidurys, visur tvyrojo dulkės. Nuo to laiko vaikas nuolat sirgo plaučių uždegimu arba astminiu bronchitu. Mus išgelbėjo vaistai astmai gydyti, kurie mažina kvėpavimo takų padidėjusį jautrumą smulkiosioms kietosioms dalelėms“. Šiuo metu trijų mėnesių kūdikį auginanti mama baiminasi, kad nuo oro užterštumo dulkėmis vaikelis taip pat ims sirgti.
Kietųjų dalelių koncentracija gali viršyti normas keliasdešimt kartų
Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos instituto doc. dr. Ričardo Butkaus teigimu, žvyrkelių dulkės laikomos kietosiomis dalelėmis. „Būti šalia žvyrkelio, lygiai taip pat kaip ir kitoje užterštoje aplinkoje, yra pavojinga. Kietosios dalelės patenka į kvėpavimo takus ir nusėda, – teigia mokslininkas. Be to, jeigu gyventojas gyvena šalia kelio, didelė tikimybė, kad pro atidarytą langą visa susidariusi koncentracija ateina tiesiai į kvėpavimo zoną.“
Mokslininko teigimu, kietosios dalelės gali būti plaučių vėžinių susirgimų, alergijų, erzinimų priežastimi.
Doc. dr. Ričardas Butkus pripažįsta, kad Lietuvoje buvo daromi pradiniai apžvalginiai tyrimai, kokia kietųjų dalelių koncentracija susidaro 10-15 metrų atstumu nuo žvyrkelio, tačiau detalesnių tyrimų Lietuvoje nėra.
Atliekant apžvalginius dulkių koncentracijos tyrimus kaimo kelių su žvyro danga aplinkoje nustatyta, kad 5 metrų atstumu nuo kelio, net pravažiavus pavienei lengvajai transporto priemonei, leistinoji dulkių koncentracija (0,5 mg m³) viršijama. Išmatavus dulkių dalelių kiekį 15 metrų atstumu nuo kelio krašto (toje vietoje kur gyventojai dažniausiai būna prie namo lauke) nustatyta, kad pravažiavus pavienei transporto priemonei daugiausiai užfiksuota smulkiųjų (0,3-0,49 μm), pačių pavojingiausių sveikatai, dalelių - apie 45000 vnt. m³.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras praneša, kad žymus kietųjų dalelių koncentracijos ore padidėjimas gali sukelti priešlaikinę mirtį nuo kraujotakos sistemos ligų ir kvėpavimo sistemos ligų. Įrodytas patikimas ryšys tarp padidėjusio kietųjų dalelių kiekio ore ir kūdikių mirtingumo nuo kvėpavimo ligų, vaikų sergamumo bronchitais ir plaučių ligomis.
Nustatyta ankstyvos mirties rizika žmonėms, sergantiems širdies ir plaučių ligomis, astma, kitomis kvėpavimo organų ligomis, taip pat pagyvenusiems asmenims. Ilgalaikis kietųjų dalelių padidėjusios koncentracijos poveikis padidina lėtinės obstrukcinės plaučių ligos atsiradimo riziką, plaučių funkcijos susilpnėjimą suaugusiems, būsimo gyvenimo trukmės sumažėjimą dėl širdies ir plaučių ligų mirtingumo ir galimai dėl plaučių vėžio.
Eksperimentas su vaikais vėžio tyrimams?
Mokslininkas sako, kad reikalingi išsamesni tyrimai nustatyti kietųjų dalelių koncentraciją žvyrkeliuose. O gal padarykime mokslinį tyrimą, kaip kietųjų dalelių padidėjimas ore lemia kūdikių ir vaikų susirgimus ir mirtingumą? Ilgalaikiams stebėjimams turime puikią eksperimentinę grupę – gyventojus, gyvenančius šalia žvyrkelio. Kontrolinė grupė galėtų būti gyventojai, gyvenantys prie kelio, kuris nekelia dulkių. Tikėtina, kad gautos išvados statistiškai patvirtins glaudų ryšį tarp kietųjų dalelių koncentracijos ir mirtingumo nuo vėžio, kas jau ir seniai buvo žinoma.
O galbūt kai kurie VIP ministrai sutiktų sudalyvauti nedideliame eksperimente kartu su ES pirmininkaujančios šalies gyventojais? Tarkim, pusę metų liktų nakvoti ne prabangiuose viešbučiuose, o kurioje nors iš sostinės gyvenamųjų zonų su žvyrkelio autostradomis. Tuomet 2014 metais, jau pasibaigus pirmininkavimui, būtų galima statistiškai palyginti šių VIP personų sergamumą astma bei plaučių vėžiu su centre gyvenusių kolegų ligų istorijomis.
Ar sutiks ES ministrai prisidėti prie mokslo tyrimų taip, kaip prisideda vilniečiai?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
