Kai tik nuvažiavome, pataikėme tiesiai į braškių laukus. Braškėmis buvome sužavėtos – jos buvo didelės, prisirpusios.
Mus pasitikęs vadovaujamas pareigas užimantis lietuvis Deividas taip pat papasakojo, kaip čia viskas gerai, kaip galima užsidirbti.
Pirmas įspūdis – šiukšlynas
Tačiau kai nuvažiavome prie mūsų namo, pašiurpome. Pirma mintis buvo: šiukšlynas! Bet ką jau darysi, pamanėme – atvažiavome, tai atvažiavome. Nusinešėme daiktus į vidų.
Apgyvendino mus mažame kambaryje, kuriame yra 8 dviaukštės lovos, kitaip tariant, 16 miegamų vietų. Kambaryje buvo 2 maži langai, tiksliau – orlaidės. Musių buvo dešimtys, šimtai.
Toliau mums parodė virtuvę. Ji mūsų labai nesukrėtė, tik kad 30-čiai žmonių joje – labai maža vietos joje, o ir joje taip pat buvo begalės musių. Merginos iš karto perspėjo, kad iš šaldytuvų dings maistas.
Tualetai buvo 2 – viename buvo apšvietimas, kitame ne.
Lauke buvo 2 dušai, merginos iškart perspėjo, kad jeigu duše nusimaudo 5 ar 6 žmonės, tai šilto vandens nebelieka.
Rūbai buvo džiaunami bet kur, nes vietos mažai, skalbimo mašina – kibiras.
4 val. ryto – į braškių laukus
O pirmą darbo dieną nebuvo braškių užsakymo – ėjome skinti žirnių. Už 5 kg žirnių, kitaip tariant, pilną kibirą, mokėdavo 30 kronų (apie 14 litų). Pirmą darbo dieną nebuvo karšta, tad atrodė – gal visai ir nieko toks užmokestis.
Grįžome į namus. Virtuvėje – didžiausios eilės, dušuose – taip pat, o išsimiegoti taip pat neįmanoma, nes visos darbininkės į kambarį grįžta skirtingu laiku. Lovos tikrai nebuvo „iš geriausių medžiagų“, kaip mums sakė tas vadovaujamas pareigas užimantis lietuvis, – naktį bijodavai net apsiversti, kad kito žmogaus neprikeltum.
Kitą rytą kėlėmės 3 val., mat 4 val. jau turėjome eiti į braškių laukus. Kažkodėl mūsų niekas nevesdavo į pačius geriausius laukus – tuos, kuriuose mes matėme tas gražias dideles braškes.
O tas, kurias mes skynėme, reikėjo rūšiuoti – mažas ar netinkamos formos mesti į tarpuvagį. Tai užimdavo labai daug laiko ir už tai niekas nemokėjo.
O jeigu prižiūrėtojas rasdavo nors vieną nenuskintą braškę, turėdavome grįžti atgal ir vėl iš naujo skinti.
Už braškių dėžę, kurioje yra 5 kg braškių, mums mokėdavo 30 kronų.
Mėlynes rinkdavo tik išrinktieji
Pririnkusios užsakymą, galėdavome grįžti namo, pamiegoti iki vakarinės pamainos. Bet ne visada taip išeidavo. Eidavome skinti žirnių, nes būdavo padarytas užsakymas. Tačiau vakare, kai temsta, buvo nebeįmanoma jų skinti.
Taip pat dar buvo galima skinti mėlynes, avietes, trešnes. Bet, kaip dauguma sakydavo, prie jų prieina tik išrinktieji. Už šių uogų dėžę mokėdavo 50 kronų (23 litus).
Jeigu pasakydavome, kad norime skinti tas uogas, tai mums atrėždavo: „Eikit, skinkit, nebemiegokit“. O kai mes jau nemiegodavom pietų miego, tada kitos, „išrinktosios merginos“, patyliukais išeidavo jų skinti ir nieko mums apie tai nesakydavo.
Po vagystės – policijos baimė
Po dienos ar dviejų pradėjo dingti maistas iš šaldytuvo ir mums. Pas mus vaikinų nebuvo, tik panelės, tai visos ir „pjaudavosi“, atmosfera namie buvo tikrai nekokia. Iš daržų dingdavo braškių bakeliai po 500 gramų, taip pat ir visos dėžės.
Baisiausia buvo, kai prieš mums išvažiuojant vienai panelei pavogė visą piniginę su 3 tūkst. kronų (1380 litų) ir visais dokumentais. Policijos niekas nekvietė, nes tikriausiai bijojo, kad bus uždarytas visas tas gyvenamasis namas, nes sanitarinių taisyklių buvo tikrai nesilaikoma.
Ar dar perves pinigus?
Nepaminėjau svarbiausio fakto – iš visų panelių buvo renkamas 1,5 tūkst. kronų (690 litų) įdarbinimo mokestis, apie kurį nežinojo ūkininkas danas. Tuos pinigus pasidalindavo įdarbinimą organizavęs lietuvis Deividas ir prižiūrėtojas danas.
O galiausiai, kai visi ėmė bėgti iš to ūkio, prasidėjo visiška sumaištis. Ir mes teištvėrėme savaitę. Lietuvis Deividas mums pareiškė, kad mes jam uždėjome kilpą ant kaklo, nes išvažiuojame į Lietuvą, ir pasakė, kad nesumokės pinigų.
Tuomet mes su drauge nuėjome pas ūkininką ir jam paaiškinome, kodėl išvažiuojame. O jis pasakė, kad mums atlyginimų nepaduos į rankas, perves po 14 darbo dienų, kai grįšime į Lietuvą. Mes palikome savo banko sąskaitų numerius, taigi nežinau, ar dar laukti tų pinigų, ar ne, nes duotas laikas pamažu baigiasi...
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
