Apsistokime ties „nuliniu“ variantu ir lenku vadinkime bet kurį lenkų tautybės Lietuvos pilietį.
Lenkai turi vieną tautiniu pagrindu sukurtą partiją - LLRA (Lietuvos lenkų rinkimų akcija). Kaip rašoma „Vikipedijoje“ (reikia manyti, su LLRA pritarimu), „pagrindinis partijos tikslas yra ne ideologinis, bet lenkų mažumos teisių gynimas ir jų užtikrinimas“. Kadangi daugiau lenkams atstovaujančių partijų nėra, tai visos LLRA mintys automatiškai tampa visų lenkų mintimis, visi lenkų balsai rinkimuose eina brangiajai LLRA ir t.t. Taigi, ko nori LLRA? Pagrindiniai jos reikalavimai yra susiję su lenkiškumo stiprinimu lenkų dominuojamose pietryčių Lietuvos rajonuose: a) pagerinti neva tragišką lenkų švietimo padėtį; b) leisti rašyti lenkų vardus ir pavardes lenkiškai ir c) leisti rašyti miestelių-kaimelių pavadinimus tarpukariniu lenkišku pavidalu.
A. „Lenkų švietimo padėtis blogėja, nes didėja lietuviškų pamokų skaičius“. Deja, šis teiginys yra tiesiog juokingas, nes didesnis tokių pamokų skaičius yra švietimo gerinimas, o ne bloginimas. Akivaizdu, kad Lietuvos lenkai yra Lietuvos piliečiai, o pagrindinis švietimo tikslas yra ruošti jaunimą gyvenimui. Gyvenimui kur? Gyvenimui Lietuvoje, o ne Šalčininkų autonominiame rajone ar Lenkijoje. Tiesą sakant, pagrindinis pamokų lietuvių kalba (ir ne tik lietuvių) tikslas turėtų būti ne tiek lietuvių kalbos mokymas, kiek Lietuvos patriotų ugdymas. Bijau, kad šis tikslas pietryčių Lietuvoje bus įgyvendintas tik šviesioje ateityje. B. „Reikalaujame leisti rašyti lenkų vardus ir pavardes lenkiškai“. Tenka pripažinti, kad nelietuviškų asmenvardžių rašyme ir tarime yra visiškas chaosas, o Valstybinė lietuvių kalbos komisija sėdi krūmuose. Aš nekalbu apie užsieniečius (vieni jų vardus užrašo originalo pavidalu, kiti gramatina, treti adaptuoja), kalbu apie Lietuvos piliečius. Pavyzdžiui, Lietuvos pilietė, ištekėjusi už anglo, gali gauti lietuvišką pasą su įrašu Marytė Churchill, bet negali gauti su Marytė Maxwell (dėl „nelietuviškų“ x ir w).
Teoriškai, netgi šiandien Lietuvos lenkė gali gauti pasą su įrašu Katrzyna Czarnecka (nes visos raidės „lietuviškos“), tačiau negali gauti su Stankiewicz. Vis dėlto, manau, kad pavardžių nevertėtų rašyti lenkiškai dėl principinių priežasčių (valstybinė kalba lietuvių) ir, dar svarbiau, dėl praktinių.
Apie praktines: kaip tarti lenkiškai parašytą pavardę, pagal lenkiškas taisykles ar pagal lietuviškas - Gražы̃na ar Gražinà (ar šitaip neįžeisime?)? Kaip rašyti - „Władysławo Syrokomlės vidurinė mokykla” ar kitaip? Ką daryti su visais diakritais? Ką daryti lietuvaitei Marytei, ištekėjusiai už Czarnecki‘o?
Aš manau, kad būtent dėl praktinių problemų Lenkijos lietuvių dauguma yra perrašę savo pavardes lenkiškai. Be to, neužmirškime, kad lenkas (baltarusis?), kuris nenorės perrašyti savo pavardės lenkiškai, bus išdavikas. O jei sulenkėjęs lenkas po to apsigalvos ir panorės sugrįžti į lietuvių gretas, bus dvigubas išdavikas. C. „Reikalaujame leisti rašyti miestelių-kaimelių pavadinimus ant lentelių ar ant autobusų (tarpukariniu) lenkišku pavidalu“. Čia vienintelis nemalonus momentas – žodis „tarpukariniu“, kuris primena šį bei tą... (XIX a. užrašai buvo rusiški). Aš manau, kad šiais globalizacijos, tolerancijos ir artimo pagarbos laikais tokie dvikalbiai užrašai neturėtų žeisti lietuvių, galų gale tai būtų gražus paminklas daugiakalbei Lietuvai. Panašiai ir su gatvių pavadinimais, vaizdas būtų panašus į Belgiją, Ispaniją, Kanadą ar Korsiką.
Visi suprantame, kad tautinė tematika yra labai jautri, todėl čia abiems pusėms reikėtų elgtis itin atsargiai ir tarpusavio supratimo dvasia. Antra vertus, aukšti lenkų politikai yra ne kartą pareiškę, kad jie „šito klausimo“ nepaliks ramybėje (aišku, čia nekalbama apie tankus, bet šiais laikais dar veiksmingesni yra ekonominiai tankai). Vis dėlto, sunku suvokti, kaip viena Europos Sąjungos šalis gali grasinti kitai, nepažeidžiančiai jokių Europos Sąjungos įstatymų?
Ir pabaigai. Kas prisimena Vilniaus lenkų saviveiklos koncertą Plungėje ar Šakiuose (tiesa, Alytuje tokių koncertų tikrai yra buvę)? Arba Kretingos kapelos koncertą Eišiškėse? Lietuvos kariuomenės dienas Jašiūnuose? Šalčininkų moksleivių dailės parodą Kaune? Pagaliau - tautinių mažumų popietę nacionalinės Dainų šventės renginių metu?
Deja, kai kam tokie (suartėjimo) renginiai matyt nėra reikalingi. Netgi Eduard Trusevič (ar Eduardui Trusevičiui? ar Edward‘ui Trusewicz‘iui?), LLRA deleguotam į Lietuvos kultūros ministro pavaduotojo postą.
Kažin kodėl?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
