Apie supuvusius medžius įstatymas nekalba. Medžiai, kaip ir žmonės, prieš įstatymą lygūs. Štai liepos pradžioje Vilniuje, Pamėnkalnio g. 3-iojo namo kieme, skalsaus lietaus ir metų naštos neatlaikęs gluosnis triokštelėjo pusiau. Akivaizdžiai supuvęs medis apgadino mašinas. Pusė gluosnio liko siūbuoti praeiviams virš galvų. Nebylus paminklas, bylojantis apie gyvenimo trapumą.
Ant gluosnio kamieno puikuojasi kryžius ir kiti paslaptingi ženklai. Tai - ne grafičiai. Tai Vilniaus savivaldybės Želdynų poskyrio autografas. Kryžius žymi, kad medis turi būti nukirstas.
Medžiui lūžus kreipėmės numeriu 12. Atvyko du policininkai, užfiksavo automobiliams padarytą žalą. Lūžusį medį, užtveriantį išvažiavimą iš kiemo, miesto tarnybos paliko pasidžiaugti gyventojams ir medgraužiams vabaliukams. Parašėme prašymą miesto Želdynų poskyriui, kad pašalintų virtuolį ir nupjautų likusią dalį.
Bėgo dienos. Skersai kelio gulinti šaka pradėjo leisti atžalas. Ją patys supjaustėme ir patraukėme į kiemo pakraštį. Pagaliau, po kelių savaičių laukimo, ant sutręšusio gluosnio kamieno atsirado antras kryžius. Pasidarė akivaizdu, miesto tarnybos dirba savo darbą. Tikimybė, jog supuvęs medis bus nupjautas ir išvežtas, išaugo dvigubai. Ženklais pažymėta ir greta auganti išlaki akacija.
Tuo darbai baigėsi. Beliko melstis, kad pavojus, kabantis virš galvų, bus pašalintas greičiau, nei įvyks nelaimė. Laimė, ar nelaimė, bet, matyt, Perkūnas gyventojų maldas išklausė greičiau nei miesto tarnybos.
Penktadienį siautusio škvalo metu vėjas pažymėtą akaciją nuvertė tiesiai ant namo. Nuvertė meistriškai. Nei gyventojų langai, nei dujotiekis, einantis namo siena, nei lauko elektros linijos nenukentėjo. Medis driokstelėjo nuo stogo šluodamas čerpes, suplodamas lietvamzdį ir pakibdamas ant balkonų.
Pirštai patys surinko numerį 112. Įvykis buvo užregistruotas. Kitą dieną pasidarė aišku, kad greičiau Kinija pripažins Žemaitijos suverenitetą, nei atvažiuos kas nors iš miesto tarnybų. Medis, grėsmingai pakibęs ant namo sienos ir gyventojų langų, kabojo dar dvi dienas.
Sekmadienį į kiemą atėjo nepažįstamas žmogus, turbūt miesto tarnybų slaptasis agentas. Apsidairęs, pasikasęs pakaušį konstatavo, kad plikom rankom jis čia nieko nepadarys, reikalinga speciali technika. Dėl žemos vartų arkos, jokia ratuota technika, didesnė už mikroautobusą į kiemą įvažiuoti negali. Vėl parašėme pagalbos prašymą į miesto Želdynų poskyrį. Iki žiemos dar toli, bet kas žino, gal iš nuvirtusio medžio kamieno gausis visai gera čiuožykla vaikams...
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
