Kaip ir prieš visas šventes, taip ir dabar, prieš Žolinę, paskambinau į Zarasų miesto savivaldybės Turto valdymo skyrių, dėl vienkartinės licencijos prekybai alumi renginio metu. Man griežtai buvo pasakyta, kad kultūros centras yra sudaręs ilgalaikę sutartį su įmone „Alaus namai“ ir tik jie turi teisę prekiauti alumi, gira ir sidru, nes yra šio renginio rėmėjai. Jokia kita įmonė prekiauti šiais produktais renginio metu negali. Kuo remiantis buvo sudaryta ta ilgalaikė sutartis (ar buvo skelbtas konkursas ir pan.), man paaiškinta nebuvo.
Išgirdęs tokią „džiugią“ naujieną, nusprendžiau ieškoti teisybės ir patraukiau pas Zarasų rajono merą. Jo neradau, nes meras atostogauja, todėl sekretorė nukreipė mane pas vicemerę Stasę Goštautienę. Vicemerei išdėsčiau visą situaciją ir ji buvo labai nustebusi, kad man neleista prekiauti. Ji pasakė, kad prekiauti miesto aikštėje aš galiu ir paragino eiti pildyti paraiškos licencijai bei nueiti į seniūniją susitarti dėl prekybos vietos. Tą aš ir padariau.
Tą pačią dieną sulaukiau vicemerės skambučio. Ji pasakė, kad visa tai tikrai nėra gerai ir ateityje to nebus. Taip pat ji, siekdama sudaryti vienodas sąlygas ir nieko nenuskriausti, paprašė manęs renginio metu nemažinti alaus, giros, bei sidro kainos ir prekiauti tomis pačiomis kainomis kaip ir „Alaus namai“. Aš sutikau, nors ir buvau numatęs ženkliai mažesnes kainas.
Vėliau, tą pačią dieną, man paskambino Zarasų kultūros centro vedėja Jovita Mikutavičienė ir pranešė, jog nepaisant to, kad aš ir sutikau nemažinti kainos, „Alaus namai“ išvis atsisako dalyvauti ir remti renginį. Ji pasakė, kad „Alaus namai“ buvo įsipareigoję paremti renginį 3,3 tūkst. litų, suteikti 200 nemokamų bokalų alaus bei aikštėje pastatyti 50 stalų. Kadangi rėmėjas viso to nebesuteiks, ji „pasiūlė“, kad aš suteikčiau visa tai ir gaučiau teisę prekiauti vienas.
Racionaliai įvertinęs situaciją, įvykdyti tokias sąlygas aš nesutikau, nes 3,3 tūkst. litų yra milžiniška suma tokiam renginiui, o 50 stalų nėra buvę miesto aikštėje nė per vieną renginį. Man susidarė įspūdis, kad tokios sąlygos buvo sudarytos tam, kad aš atsisakyčiau prekiauti. Bet aš to nepadariau ir informavau Kultūros centrą, kad aš vis tiek noriu prekiauti ir jau užpildžiau paraišką licencijai gauti bei už ją sumokėjau. Kultūros centras pasakė, jog ieškos išeities iš susidariusios padėties.
Antradienį, atėjus pasiimti licencijos, jas išduodančios pareigūnės neradau, nes ji išėjo atostogų. Ją pavaduojanti pareigūnė atvertė mano bylą ir ant man išduotos licencijos buvo priklijuotas raštelis - „Neatiduoti, nes nėra organizatorių sutikimo“. Štai kokią išeitį rado Kultūros centras.
Paskambinau Zarasų miesto seniūnei, siekdamas išsiaiškinti padėtį, o ji man pasakė, jog įvyko susirinkimas ir tiek seniūnė, tiek vicemerė davė sutikimą, jog aš galiu prekiauti. Ji paragino greičiau eiti ir pasiimti licencijos. Nepaisant to, licencijos man vis tiek niekas neatidavė.
Nors visur yra garsiai kalbama apie verslo skatinimą, Zarasuose verslas yra žlugdomas. Paskambinus į bet kokį kitą miestą dėl prekybos renginių metu, dažniausiai gaunu atsakymą, kad jie turi savus, vietinius prekeivius ir mūsų paslaugų jiems nereikia.
Na, o unikaliame Zarasų krašte viskas yra atvirkščiai - prekiauja visi kiti, išskyrus vietinius. Juk vietiniai neturi kuo paremti. O kuo gi paremsi, jei nieko užsidirbti negali? Taip pat ir pinigai, gauti renginio metu, iškeliauja į Vilnių ar Kauną, užuot likę čia pat - Zarasuose.
Vaikštant nuo durų prie durų, tapo visiškai neaišku ar savivaldybė valdo Kultūros centrą, ar atvirkščiai. Aišku tik viena - Kultūros centro vedėja turi teisę pasirašinėti sutartis su kuo nori, kada nori ir kaip tik nori, svarbu tik gautos paramos dydis.
***
Zarasų vicemerė Stasė Goštautienė: „Nenormalu, kad prekiauja alumi tik vienas tiekėjas“
„Pripažįstame, kad susidarė labai nemaloni situacija. Kultūros centras, kuris yra renginio organizatorius, yra sudaręs rėmimo sutartį su vienu tiekėju ir suteikęs teisę jam vienam prekiauti alumi. Iš tiesų taip neturėtų būti, bet šįkart jau nieko pakeisti nebegalime, nes renginys – rytoj.
Kitais kartais tikrai duosime teisę prekiauti ir saviems. O rėmėjams galima pasiūlyti tiesiog geresnę vietą ar panašiai.
Esame pasiruošę keisti tvarką, nes dabartinė situacija išryškino jos spragas“.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
