Tuomet man leido susipažinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi dėl kratos darymo, krata atliekama man nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, nes jame yra registruotas mano sūnus, nors jis čia ir negyvena.
Sūnus dirbo bendrovėje „Amalva“, kur iš sandėlio dingo padangos su ratlankiais. Kada tai įvyko, neaišku, o buvo pastebėta šių metų balandžio 11 d.
Mano sūnus dirbo sandėlio darbininku ir raktų nuo jo neturėjo. Tuo tarpu teismo nutartyje rašoma, kad sūnus dirbo „sandėlininku“ ir turėjo sandėlio raktus. Mano ir vyro namuose sūnus negyvena, jis tik mūsų name registruotas.
Susipažinusi su nutartimi pasakiau, kad prieštarauju kratai, nes negaliu vaikščioti. Prieš dvi dienas iki kratos, rugpjūčio 19 d., man buvo atlikta kojos pėdos operacija. Labai skauda, 5 savaites negalima minti operuotos kojos. Pirmą savaitę galiu tik sėdėti ir gulėti aukštai iškėlus koją – tai gydytojo rekomendacijos.
Tris naktis prieš operaciją nemiegojau, nemiegojau ir po operacijos nuo skausmo. Tą kratos rytą užmigau apie 6 val. ryto, nes dar girdėjau, kaip vyras išeina į darbą.
Kai tyrėjai pradėjo taip skambinti ir daužyti duris, maniau, išprotėsiu nuo galvos ir kojos skausmų, širdies permušimų. Bet tyrėjai vis tiek kratą atliko, o vyko viskas taip: jie greitai ėjo per kambarius, atidarinėjo spintas, ieškojo mano vyro švarko kišenėse padangų ir ratlankių! Vaikščiojo vonioje, virtuvėje, tualete, palėpėje.
Man nematant, vienas iš tyrėjų nuėjo į ūkinį pastatą, atsinešė purvinas kopėčias, o aš nebespėjau eiti iš paskos, nes ant kojos uždėtas įtvaras ir vaikštau su ramentu. Aš viena, o jie trise ir policininkas, jokių liudininkų.
Išsityčiojo iš manęs kaip galėjo, grasino nubausti už necenzūrinius žodžius, nors nepasakiau nė vieno, tik garsiai kalbėjau ir, aišku, piktinausi dėl jų veiksmų. Po to man labai pablogėjo sveikata, spaudimas pakilo iki 180/90, prasidėjo širdies skausmai, pakilo temperatūra iki 38 laipsnių.
Tai Lietuvoje paprastas žmogus neturi jokių teisių, suklastojus faktus galima priimti nutartį dėl kratos atlikimo, įsibrauti į namus ir tyčiotis iš ligonio? Net žudikų netardo, jeigu tai kenkia jų sveikatai. Tai kas čia vyksta: atvažiuoja rugpjūčio 21 d. atlikti kratos, kai nutartis priimta balandžio 23-iąją? Per tą laiką galima buvo atsiųsti šaukimą ar kitokiu būdu apklausti mano sūnų ir kitus šeimos narius. Gegužės-birželio mėnesiais jis dirbo kitame darbe.
Nutartį man davė tik susipažinti, vyras nuėjo į Vilniaus vyriausiąjį policijos komisariatą, esantį Birželio 23 g. 10 Vilniuje, ir gavo nutarties kopiją, kurią mes galime apskųsti tik per 7 dienas. Sūnus tik dabar sužinojo, kas vyksta, kai gavo šaukimą, kurį perdavė kartu su nutartimi. Kokioje valstybėje gyvename? Europos Sąjungoje? Ar kažkokioje Tambumambu?
***
Vilniaus apskrities VPK Viešųjų ryšių poskyrio specialistai lrytas.lt tikino negalintys komentuoti, kaip pasirinktas kratos laikas ir ko ieškojo tyrėjai, kadangi tai yra tiesiogiai susiję su ikiteisminio tyrimo organizavimu ir jo duomenimis. „Tokiais atvejais informacijos apie ikiteisminį tyrimą teikimas yra išskirtinė bylos tyrimą kontroliuojančio prokuroro kompetencija. Tegalime pažymėti, kad kratos laikas visiškai atitinka LR Baudžiamojo proceso kodekso nustatytus reikalavimus. Minimai moteriai, atliekant kratą, buvo išaiškinta pareigūnų veiksmų ir kratos teisėtumo apskundimo tvarka“, – rašoma lrytas.lt atsiųstame komentare.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
