Nesu didelė psichikos ligų specialistė, bet pasidomėjus šia liga, manyčiau, kad jos simptomus sau galėtų prisitaikyti dauguma kitaip mąstančių, nestandartiškai besielgiančių ar besirengiančių bei besiimančių staigių, originalių projektų, žmonių.
Taip pat visi jautrūs, be atlygio besirūpinantys kitais bei norintys padėti kone visam pasauliui, piliečiai.
Taip, taip, jau girdžiu psichiatro balsą – yra simptomai, pasikartojančios fazės, anamnezė, paveldimumas ir dar daugybė pliusiukų, kuriuos susideda gydytojas, prieš uždėdamas pacientui Antspaudą.
Antspaudą visam gyvenimui... Todėl pagarbiai, nesikišdama į gydytojų darbo specifiką, norėčiau, tarsi eilinė žmogysta, grįžti prie populiarios aktorės, kuri turi beveik viską – gražią šeimyną, nugalėtą vėžį, karjerą, finansus, žavesį...
Galima būtų tęsti ir tęsti, bet.. Nėra ramybės, nėra jėgų, nėra valios atsispirti priklausomybėms. Dingsta noras gyventi, matyti, mėgautis. Jautiesi tarsi išsikrovęs, bet nebeturi motyvacijos persikrauti. Tarsi pakimbi virš visko. Virš šeimos, karjeros, virš savęs.
Manau, kad tokią būklę yra patyręs ne vienas ir ne du... Gal vertėtų susimąstyti, gal tai TAS sindromas? Gal eilinė depresija? O gal šiaip nuovargis? Bet vėlgi palieku tai specialistams..
Beje, skyrybos irgi nėra išeitis, tai pakankamas smūgis visoms pusėms, ypač tiek iškentusiems kartu. Nors tai geresnė išeitis, nei savižudybė...
Laikas juk parodys. O kol kas kviečiu visus ir visas nelikti abejingiems sau ir šalia esantiems, ir pastebėjus, kad kažkas ne taip, nebijoti kreiptis pagalbos. Neturi būti gėda, turi būti ne per vėlu.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
