Akmenį netruko pašventinti ir kartu su visais paklausęs Tautiškos giesmės, sveikinimų ir padėkos žodžių sėdo prie stalo. Žiūrėjau į šį vyrą vieną po kitos keliantį „baltos“ taureles ir negalėjau numalšinti šleikštulio.
Supratau, kad stebėjimosi grimasos puošia tik mano vienos veidą. Vėliau išgirdau, kad toks vaizdelis visiems įprastas: „tai, kad mūsų klebonas mėgėjas išgert“, „panašu, kad jau atvyko padaręs“ – šnibždėjosi vietiniai. Tuomet pasidarė aišku, kodėl tokią debesuotą dieną klebonėlis iš minios išsiskyrė savo raudonais žandais ir avietine nosimi.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m. Lietuvos kaime dėl alkoholio vartojimo mirė 347 asmenys. Vien 2010 m. kaime įvyko du kartus daugiau savižudybių nei mieste, o, kaip žinia, apie 71 proc. savižudybių Lietuvoje siejamos su alkoholio vartojimu. Žodžiu, problema įsisenėjusi ir aktuali. Jei gyveni kaimo vietovėje, nereikės net statistinių duomenų, kad suprastum, jog kaime priklausomybės nuo alkoholio problema itin opi.
Žinoma, pati Biblija – autoritetingas šaltinis. Atsitiktinai užmetus akį išties galima susipainioti dviprasmybėse, kadangi vienose Biblijos vietose alkoholio vartojimas smerkiamas, kitose palaikomas, tačiau klysti ir klupti gali neįsigilinęs skaitovas, o ne dvasiniai Lietuvos vedliai. (Ir visiškai nesijaučiu reikli).
Teologijos studijas baigę praktikas turėtų žinoti, kad Senajame Testamente, parašytame hebrajų kalba, išskiriamos 2 vyno rūšys – šviežias neraugintas ir raugintas, svaiginamasis, kurios vadinamos trimis skirtingais hebrajiškais žodžiais jajin, šekar, tiroš, tačiau verčiamais tiesiog vynu.
Taigi, jei Biblijoje vienais atvejais vynas rekomenduojamas, o kitais pasmerkiamas, ar nederėtų suprasti, kad tais atvejais, kai vynas pripažįstamas netinkamu kalbu būtent apie praskiestą etilo alkoholį?
Laikausi nuomonės, kad Katalikų bažnyčia Lietuvoje turėtų turėti aiškią ir griežtą poziciją alkoholio klausimais ir griežtai tvarkytis savo sistemos viduje jau vien dėl to, kad Biblija visišką susilaikymą nuo alkoholio vartojimo laiko idealu, o girtavimą smerkia. Dievo tarnus, einančius prieš Išganytojo valią, gerbti sunku.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
