Iš ankščiau žinojau, kas jis toks, jis sportuodavo su mano draugais kartu, pasirodė simpatiškas jau tada. Bet kai pradėjom bendrauti, pamačiau nuostabų žmogų.
Jis tuo metu buvo susipykęs su savo drauge, todėl vieną savaitgalį su jo giminaičiu ir mano drauge sugalvojom jį pralinksminti: pasikvietėme pas draugę į butą. Garsi muzika, dar garsesnis mūsų juokas, viskas buvo tobula. Atėjus vėlyvam vakarui likom dviese, ilgai kalbėjom, jis pasakojo daug, o aš klausiau jo stebėdama švelnius veido bruožus, žiūrėdama į jo ryškiai mėlynas akis...
Bučiniai ir praleistas vakaras - to niekada nepamiršiu. Nuo to karto mes bendraujame. Kai būnam kartu, jaučiuosi mylima, jis manimi rūpinasi taip, kaip niekas kitas. Tik bėda, kad su drauge jis jau susitaikė...
Nenoriu daug išsiplėsti, bet ji tikrai nepaleis jo, mat yra pavydi mergina, ir kažkada jis yra sakęs, kad kai norėjo išsiskirti, ji ėmė pjaustytis rankas, gąsdinti. Jam jos gaila, bet dabar suprantu, jog gal ir pats nenori jos palikti, juk patinkam abi.
Nors dabar esu išvažiavusi labai toli, susirašinėjam, jis leidžia man aiškiai suprasti, jog tarp mūsų viskas baigta... Kad geriausiu atveju liksime draugais.
Aš, aišku, dėl jo jau išverkiau didžiausią miestą ašarų ir negaliu susitaikyti su ta mintimi, jog jis liks visada su ja, o aš turėsiu tik prisiminimą. O juk mylėčiau ir rūpinčiausi geriau už ją. Niekada neturėtų rūpesčių, kuriuos turi būdamas su ja.
Sakysite, jis žaidė su manimi? Ne, jis tik sako, kad prisižaidėm jausmais, kad ir jis priprato prie manęs ir sunku mane būtų pamiršti.
Kol kas šiltai bendraujam, bet žinau, kad ateis ta akimirka, kada jam reikės nustoti bendrauti su manim, o manęs be jo jokie kiti vyrai nedomina ir nenoriu į juos net žiūrėti. Nesu pavydi, bet pavydžiu jai dėl vieno - ji turi jį.
Norėčiau tiek moterims, tiek vyrams pasakyti: geriau nežaiskite vieni kitų jausmais, nes atėjus laikui, kažkas nukentės, jei ne dabar nudegsit, tai vėliau.
Niekada turbūt ir nesužinosiu, kai kažkas, kas nėra net tavo, gali tau tapti svarbesnis už viską, ką turi. Viliuosi, kad kada nors surasiu žmogų, kuris mane mylėtų ir kuriam galėčiau dovanoti savo meilę ir kartu kurti ateitį. O jis kad kada nors supras, kaip dėl šito kenčiu.. Myliu Tave.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
