Nors esu meniškos sielos žmogus, šį kartą Mūza aplankė ne dėl rudens grožio ar žiemos nostalgijos. Visa tai vyksta dėl laivės jausmo. Juk mes gyvename Lietuvoje, kur turime didžiausią laisvę rinkti, didžiausią demokratiją, kokia tik gali egzistuoti.
Nevyniosiu skrituliukų į delną ir pradėsiu apie tai, kas ir privertė spaudyti kompiuterio mygtukus ir tuo pranešti visiems laisviems Lietuvos žmonėms, kad netrukus prasidės šildymo sezonas, kai mes visi lyg vienas kumštis pasijusime lygūs ir laisvi. Na, gal apie lygybę aš čia ir persūdžiau, bet laisvės pojūtį mes tikrai vėl pajusime.
Esame stiprūs ir turtingi, nes sugebame šildymui atiduoti net 80 proc. savo pajamų. Fantastika! Kur daugiau rasime tokių turtuolių, kurie gavę tokias sąskaitas tylėtų it gruzdą prariję. Esame tokie turtingi, kad net samdome kažką, kas mums tą šildymą tiektų, samdome kažką, kas paskaičiuotų, kiek esame skolingi šildymo bendrovei, samdome tarną, kuris mums atneštų sąskaitą.
Tai ko mes norime? Gal mes esame turtingiausi žmonės planetoje?! Mes sugebame samdyti tarnus, kurie rūpinasi mūsų būsto šiluma ir sąskaitomis. Negaliu atsidžiaugti, juk mes ponai! Ne tokie ubagai kaip norvegai, kurie teišgali pasamdyti namų tvarkytoją iš kokios varganos šalies.
Norvegai niekada sau negalėtų leisti samdyti kažką, kas rūpinsis jų būsto šiluma - jie varguoliai tokie, kad patys vargsta ir nusprendžia, kaip šildysis.
O mes, karaliai, kurie tą galime. Širdis mano iš džiaugsmo pulsuoja, kai pagalvoju, kokie mes esame laimingi, kad turime Laisvę, kokios niekas niekada neturėjo ir įsivaizduoti negalėjo.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
